Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Šilauogių augintojai kainų mažinti neskuba

Autorius: Utenos žinios
Gražina Aleknaitė ir jos mama Valerija  pakuoja ką tik nuskintas šilauoges, kurios netrukus bus išvežtos į Vilnių. Kristinos Sakaitės nuotr.
Gražina Aleknaitė ir jos mama Valerija pakuoja ką tik nuskintas šilauoges, kurios netrukus bus išvežtos į Vilnių. Kristinos Sakaitės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šilauogių augintojams metai geri – nespėdami rinkti derliaus kviečia pirkėjus į ūkius ir siūlo patiems prisiskinti uogų. Tačiau net ir išaugus pasiūlai, kainas mažinti linkę ne visi. Prabangios uogos – tokio pirkėjų epiteto susilaukia šilauogės, kainuojančios 6 Eur už kilogramą. Uogų augintojai atkerta – ar žinote, kiek kainuoja jas užauginti?

Uogos suvienijo šeimą

„Kol krūmeliai ima svirti nuo nokstančių uogų, kol į jas tampa gražu žiūrėti ir skanu valgyti, reikalingos investicijos ir daug fizinio darbo, kurio nepakeičia jokia automatizuota technika“, – sako Ignalinos rajone, Kazitiškyje, šilauoges auginanti Gražina Aleknaitė. Ignalinietė sako, kad uogų kaina nesikeitė – anksčiau kainavo 20 litų už kilogramą, dabar – 6 eurus ir jos mažinti nežada. Ignalinietė iš hektaro nuskina mažiausiai toną uogų, o šiais metais tikisi ir daugiau.

Kuomet prieš 10 metų Aleknų šeima kalvotoje Kazitiškio žemėje nutarė auginti šilauoges, kai kurie šaipėsi. Ignalinos rajone tuomet dar niekas tokių uogų neaugino. „Tėvai mums su broliu labai sunkiai davė šitą pusę hektaro, sakė, jūs mums pagadinsite žemę… Blogiausią gabaliuką, kur jau niekam netiko“, – su šypsena ūkininkavimo pradžią prisimena G. Aleknaitė

G. Aleknaitė ir užsimena, kad susirasti kaime talkininkų sunku. Gelbsti tik šeimyna – tėvų žemėje ūkininkauja ir brolis Rolandas su šeima, 81-erių mama Valerija Aleknienė, nors jau garbaus amžiaus, taip pat nenutolo nuo žemės ūkio darbų – pernai ji buvo išrinkta viena geriausių Ignalinos rajono ūkininkių. Kai sueina kelios kartos, laukuose susidaro 13 talkininkų būrys.

Šiemet kai kurie šilauogių augintojai jau suka galvas, kur dėti perteklinį derlių, tačiau ignaliniečiai tvirtina, kad realizavimo rūpesčių neturi, o Aleknų ūkyje nuskintos uogos neužsistovi – jas nuperka poilsiautojai iš Palūšės, Ginučių, kitų aplinkinių miestelių – susižino vieni iš kitų, o uogų skynimas jiems lyg savotiška atrakcija. Ponia Gražina juokiasi – kaimynui pasiūlė alpakas auginti, gal tada ir didesnių ekskursijų sulauktų…

Nuostolius kompensuos kitomis paslaugomis

Užpaliuose (Utenos r.) uogas auginantis Sigita Sinica sako, kad šiemet derlius ir geras, ir blogas: šilauogės dera gausiai, o avietės nušalo. Ūkininkas pripažįsta, kol buvo retenybė, šilauoges pirkėjai graibstė, didėjant pasiūlai, tampa sudėtingiau surasti ir uogų pirkėjų.

„Aukso gysla čia buvo prieš kokius 8 metus, bet ji užsibaigia anksčiau ar vėliau. Yra daug atvežtinių uogų iš Ispanijos, Lenkijos, net iš Lotynų Amerikos pradėjo vežti. Ir vietinių augintojų, lyginant kas buvo prieš 5–6 metus, atsirado ganėtinai daug“, – apie itin pelningu verslu laikytą šilauogių auginimą kalba vyras.

Kitų uogynų derliaus S. Sinica neskaičiuoja – jo paprasčiausiai nėra.

Uogas perka iš Anykščių ūkininkų ir gamina sultis. Ar apsimoka? „O ką daryti? Turiu pirkti iš kitur, negaliu pasakyti klientams, kad nėra derliaus, nebus ir sulčių. Žinoma, pelnas bus minimalus, tačiau verslą turiu išlaikyti“, – sako uogyno šeimininkas.

Kristina SAKAITĖ

Facebook komentarai

T Hegvita agro