Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Škotijos alkoholinių gėrimų darykla sukūrė aplinkai nekenksmingą žirnių džiną

Autorius: BNS
Penkerius metus trukę tyrimai parodė, kad gaminant džiną iš žirnių, iš aplinkos pašalinama daugiau anglies dioksido, nei išskiriama.
Penkerius metus trukę tyrimai parodė, kad gaminant džiną iš žirnių, iš aplinkos pašalinama daugiau anglies dioksido, nei išskiriama.
Printer Friendly, PDF & Email

Viena Škotijos alkoholinių gėrimų darykla pradėjo gaminti džiną iš žirnių, kurio gamyba yra nekenksminga aplinkai.

Penkerius metus trukę tyrimai parodė, kad gaminant šį džiną, iš aplinkos pašalinama daugiau anglies dioksido, nei išskiriama.

Alkoholinių gėrimų darykla „Arbikie Distillery“, įsikūrusi Inverkeiloro miestelyje Škotijos šiaurės rytinėje pakrantėje, pardavinės 4,5 proc. stiprumo gėrimą, pavadintą „Nadar“ – gėlų kalba tai reiškia „gamta“.

Gamintoja teigia, kad alkoholinis gėrimas su citrinžolių ir citrusinių vaisių lapais pasižymi „gaiviu vaisiniu aromatu“ ir yra toks pirmasis pasaulyje.

Kurdama gėrimą, kurio anglies pėdsakas yra minus 1,54 kg CO2e (anglies dioksido ekvivalentas), gamykla bendradarbiavo su Abertay universitetu ir Jameso Huttono institutu.

Agroekologas Pietro Iannetta'as iš Jameso Huttono instituto ekologinių mokslų grupės teigė naujienų agentūrai AFP, kad žirnių džino aplinkosauginis pėdsakas yra „žymiai mažesnis“ nei tradicinio kviečių džino.

Jis pridūrė, kad 12 iš 14 žirnių džino gamybos rodiklių buvo palankesni aplinkosaugos atžvilgiu, pradedant klimato pokyčiais, vandens ir oro tarša, ir baigiant iškastinės energijos suvartojimu.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti praėjusiais metais mokslo žurnale „The Environment International“.

Mokslininkai kartu su gamintojais dalyvavo džiovintų išlukštentų žirnių malimo ir fermentavimo procesuose.

Džino anglies pėdsako sumažėjimas daugiausia pasiekiamas po distiliavimo etapo likusius likučius panaudojant gyvulių pašarams.

Mokslininkai teigia, kad žirniai alkoholio gamyboje galėtų pakeisti sojų pupeles, importuojamas iš Lotynų Amerikos, kur jų auginimas gyvūnų pašarams skatina miškų kirtimą.

Žirniai naudingi ir tuo, kad iš oro jie gali paimti azoto, kuris yra būtinas augalų augimui.

Dėl to nebereikia naudoti sintetinių azoto trąšų, kurios turi neigiamą poveikį vandens telkiniams, orui ir dirvožemiui.

Facebook komentarai