Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – ministro G. Surplio smūgis žemiau juostos

Autorius: Agroeta
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – ministro G. Surplio smūgis žemiau juostos
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – ministro G. Surplio smūgis žemiau juostos
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, birželio 8 d.) Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vadovavimas turėtų kelti nerimą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, nes Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomi tiesioginių išmokų (TI) "ribojimai" neišvengiamai ir toliau pildys stambių žemvaldžių sąskaitas. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai ir toliau neturės galimybės aktyviau naudotis ES parama. Tokia išvada peršasi po ketvirtadienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykusio Tarybos posėdžio. Jame dalyvavo ir žemės ūkio ministras G. Surplys, ir aukšto rango ŽŪM valstybės tarnautojai, pristatę savo viziją dėl maksimalaus tiesioginių išmokų (TI) dydžio ribojimo galimybės nuo 2019 m. Savo poziciją Lietuva turėtų pateikti Europos Komisijai iki šių metų rugpjūčio 1 d. ir, akivaizdu, kad ŽŪM, pritariant Žemės ūkio rūmams, siekia paskubomis priimti akivaizdžiai stambiems ūkininkams palankius sprendimus, nepakeičiant esamos smulkių ir vidutinių ūkių situacijos.   Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Tadas Švilpauskas posėdyje teigė, kad TI mažinimas gali būti taikomas tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 000 EUR ir toks sprendimas Lietuvoje paliestų ūkius, deklaruojančius po daugiau kaip 2380 ha pasėlių. O tokių ūkių nėra daug – tik vienas fizinis asmuo ir 25 juridiniai žemės ūkio subjektai. Pasak T. Švilpausko, valstybė turi pasirinkti, kokia procentine dalimi, pasiekus 150 000 EUR sumą, parama galėtų būti mažinama. Mažinimo žirklės gana plačios – nuo 5 iki 100 proc., bet apsispręsti teks pačiai Lietuvai.  Atsižvelgiant į tai, kad ŽŪM siūlo tiesioginių išmokų „lubas“ labai aukštas (parama esą mažėtų tik nuo 150 000 EUR), tikėtina, kad stambiųjų ūkių lobistai pasistengtų įtikinti valdžią kuo mažesniu procentinės dalies mažinimu. 5 proc. mažinimo atveju, Lietuva sutaupytų tik 69 tūkst. EUR, o 100 proc. atveju – 1,39 mln. EUR. Tokia suma esą galėtų būti perkelta į kitas Kaimo plėtros programos (KPP) priemones. Toks T. Švilpausko pasiūlymas gerokai prasilenkia su kur kas teisingesniu šalims narėms rekomenduojamomis Europos Komisijos „lubomis“. EK siūlo, kad tiesioginių išmokų parama mažėtų jau nuo 60 000 EUR, o ji apskritai nebūtų papildomai skiriama, jei viršytų 100 000 EUR. Minėtas „lubas“ EK siūlo po 2020 metų, tačiau rekomendacijos šalims narėms galioja ir dabar. Žemės ūkio rūmai savo sprendimą kol kas atidėjo kitam Tarybos posėdžiui. Agroeta
Facebook komentarai