Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sodininkai: kiekvienas pavasaris su savo „panaberijomis“

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Ar smarkiai šalnos pakenkė Dzūkijos sodams? Sodininkai puse lūpų kalba, kad kol kas dar sunku įvertinti pavasarinės šalnos padarytus nuostolius.

Pietų Lietuvoje didžiausi obuolių augintojai  UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė – Gūžienė sako, kad pavasaris ilgas, šaltas, dar gerai, kad ne toks lietingas, koks pernai buvo, o ir pirmosios šalnos žalos padarė. Kiek realiai šalčio liežuviai pakenkė, sako, galės pasakyti po birželinių užuomazgų kritimo, tuomet galima pasakytis ar bus derlius vidutinis, ar aukštesnis nei vidutinis, ar mažas.

„Kiekvienas pavasaris su savo panaberijomis, jeigu galima taip sakyti. Dviejų vienodų paeiliui pavasarių nebūna”, – tikina vadovė.

Neslepia, toks šiemetinio pavasario oras verčia nerimauti obuolius auginančią įmonę.

„Pirmosios šalnos padarė žalos. Jų nesitikėjome, nes nebuvo prognozuotos. – 8 padarė žalos, apie 40 procentų nukentėjo sodai, jeigu taip galima vertinti. Aišku, ne visi. Daugiau nuo šalnų nukentėjo žemesnėse vietose augantys sodai. Kiti nukentėjo, bet mažiau, gal 10 –15 procentų. Dabar taip atrodo. O kiek realiai nukentėjo, pamatysime po birželinių užuomazgų kritimo, tada jau bus aiškūs šalnos padariniai“, – paaiškina pašnekovė.

Sako, kad pirmoji šalna daugiausia eibių ir prikrėtė.

„Pirmoji šalna buvo netikėta, – 8 neprognozavo kažkaip. Kad bus tiek šalčio, neprognozavo nei meteo stotelė, kuria vadovaujamės. Prognozės buvo + 2, o buvo – 8“, – sako ji. Paskui jau tikėjosi, o ir meteorologinės tarnybos jau pranešė, kad numatomos šalnos dirvos paviršiuje – 5, tad žinojo, pasiruošė, kovojo visais įmanomais būdais, kad tik nenušaltų žiedai.

„Soduose leidome purkštuvus, kurie purškia vandenį, stengėmės palaikyti drėgmę. Vandens purškimas gelbėjo. Turėjome šakų, deginome, dūmai taip pat neleidžia žiedams sušalti, šiek tiek pakelia temperatūrą“, – pasakoja ji.

„Tikimės, kad viskas jau preityje, bet gamtos išdaigų būna, krušos obuoliukus nudaužo, o mes neturime tinklų, kad apsisaugotume nuo to kaip kaimynai lenkai. Viliamės, kad to nebus“, – sako ji.

Liepos pradžioje galės prognozuoti ir obuolių derlių.  „Tikimės, kad šalnos labai didelių nuostolių nepadarė. Tikimės geriausio“, – sako G. Jonuškaitė – Gūžienė.

Tikėdamiesi gerų orų, sodininkai dirba kasdienius darbus, tarpueilėse pjauna žolę, purškia pomedžius ir kai ateis tam tikras laikas, imsis pagrindinio sodo purškimo.

„Vasarą, sakyčiau, štilis darbų prasme, sudėtingiausias periodas, kai jau skiname obuolius. Lietus ar geras oras vis tiek turime nuskinti. Ruduo, tad ir šalta, ir lyja, drėgmė iki kaulo smelkiasi, o nuskinti obuolius turime“, – pasakoja ji. 

„Tikėkimės, kad didžiąją sezono dalį valgysime lietuviškus obuolius“, – sako vadovė. Paklausta, kaip gyvena kamanės, kurios pernai Luksnėnų sodams labai pasitarnavo, sako, kad padarę savo darbą, iš aviliukų išskrido, susisuko sau guolį kažkur žemėje, o šiemet jų kaina ganėtinai išaugo, tad neužsisakė. Dabar žydinčiuose Luksnėnų soduose darbuojasi lietuviškos bitelės. Nors joms šis pavasaris irgi ne iš lengvųjų.

Facebook komentarai

bas

a