Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sodų bendrijos – lyg apendiksas politikams

Autorius: "Švyturio laikraštis"
Infrastruktūrą soduose kurti savo pačių pinigais tenka patiems sodinininkams. Aisto Mendeikos nuotr.
Infrastruktūrą soduose kurti savo pačių pinigais tenka patiems sodinininkams. Aisto Mendeikos nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Palyginus su gyvenvietėmis, sodininkų bendrijų infrastruktūrai Savivaldybė neskiria pakankamai lėšų ir dėmesio dėl nuo seno išlikusio skirtingo statuso, nors per tris pastaruosius šalies nepriklausomybės dešimtmečius daug kas pasikeitė. Kolektyvinių sodų prisiminimai liko tik vyresnės kartos žmonių galvose, o santvarkų pokyčiai buvusias vasaros laisvalaikio praleidimo ir pagalbinio ūkio vietas, kur būdavo auginami agurkai, pomidorai ar morkos, pavertė priemiesčių gyvenvietėmis.

Nei miestas, nei kaimas

Tačiau senasis – sodų bendrijos – statusas neretai varo į neviltį. Patiems sodininkams iš savo kišenės tenka mokėti už kiekvieną naujos gatvės dangos centimetrą ir apskritai už visą infrastruktūrą bei jos priežiūrą, kai gyvenvietės gali naudotis seniūnijų pagalba ir kelių priežiūros lėšomis.

Kaip liudijo „Švyturio“ kalbinti SB valdybų pirmininkai, pastaraisiais metais santykiai tarp savivaldybės ir bendrijų pagerėjo, tačiau tam tikras neapibrėžtumas vistiek išlieka. Vienas pirmininkų, nenorėjęs viešai įvardinti savo pavardės, pasakė: „Mes jiems nei miestas, nei kaimas. Mes – lyg savotiškas apendiksas, kurį, jeigu tik galėtų, su malonumu nedelsiant pašalintų“.

Vieninintelė parama, kurios sodų bendrijos sulaukia iš savivaldybės, yra Kretingos rajono sodininkų bendrijų specialioji rėmimo programa, skirta infrastruktūros išlaidoms kompensuoti. Beje, ši programa 2016 m. pasiekė Kretingos rajoną dviejų SB valdybos pirmininkių – Vilmos Jonutienės („Minija“) ir Jurgitos Petkutės-Marcinkienės („Medvalakis“) – iniciatyva.

Bendrijai – ne daugiau 3 tūkst. Eur

Šių metų programoje dešimčiai rajono bendrijų numatyta 30 tūkst. eurų. Maksimali suma, kurią gali įsisavinti bendrija – 3 tūkst. eurų, tačiau savivaldybė kompensuoja 50 proc. bendrijos patirtų išlaidų. Tai yra, norint pasiimti maksimumą, bendrija išlaidų turi patirti ne mažiau 6 tūkst. eurų. Todėl mažesnės išlaidos, kurių išlaidos sudaro, pavyzdžiui, tik 3 tūkst. eurų, gali sulaukti tik 1,5 tūkst. eurų kompensacijos.

Pusė rajono bendrijų gali pasinaudoti ir dar vienu šios programos privalalumu – šimtaprocentine kompensacija už sunaudotą elektros energiją gatvėms apšviesti. Tokių gatvių  rajone turi 5 bendrijos iš dešimties: „Medvalakis“, „Ažuolas“, „Akmena“ „Vienybė“, „Minija“.

„Bet už tai, kad ta lemputė būtų pakabinta, kad būtų įrengta visa reikalinga elektros infrastruktūra, susimokėti turi pats sodininkas“, – pabrėžia „Minijos“ valdybos pirmininkė Vilma Jonutienė.

 

Jokiuose kituose projektuose – nei savivaldybės, nei valstybės, nei ES lygiu – sodų bendrijos negali dalyvauti.

Tą patį bylojo ir „Akmenos“ valdybos pirmininkas Ramūnas Vilčinskas: „Neseniai kalbėjausi su savivaldybe dėl galimybės dalyvauti įvairiuose projektuose. Atsakymas paprastas – bendrija turi tapti gyvenviete. Kalbama, tarytum mus turėtų įjungti į miestą, tada didės bendras gyventojų skaičius, atsivers platesnės projektų vykdymo galimybės.“

Vandentiekis – tik „Draugystei“ ir „Vienybei“

 Apšviestų gatvių neturi kas antra sodų bendrija, o vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų – nė viena iš dešimties. Išskirtinėmis privilegijomis gali pasidžiaugti nebent miesto teritorijoje esančios sodų bendrijos. Pavyzdžiui, „Draugystė“, kurioje šiuo metu vyksta centralizuotų buitinių nuotekų tinklų statybos darbai, finansuojami Lietuvos aplinkos investicijų fondo (LAAIF) ir UAB „Kretingos vandenys“ lėšomis. Projekto vertė – 257,3 tūkst. eurų.

Dar už 128,7 tūkst. eurų „Kretingos vandenys“ čia įrenginėja vandentiekio tinklus, kuriais „Draugystės“ gyventojai galės naudotis, kaip planuojama, šių metų III ketvirtį.

Kaip teigė SB „Draugystė“ valdybos pirmininkė Loreta Žukauskienė, daugelis gyventojų seniai svajojo apie centralizuotus vandentiekio tinklus, tad šiuo metu prie jų planuoja jungtis 163 abonentai.

Bendrijoje yra apie 430 sklypų, pusėje jų įsikūrę nuolatiniai gyventojai.

Matyt, patogi šios SB dislokacija greta Kretingos Tiekėjų gatvės lemia, kad centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos tinklai čia bus ir toliau plečiami.

Tačiau praėjo laikai, kai infrastruktūros projektus solidžiai finansavo įvairūs Europos sąjungos fondai. Dabar vandentiekio tinklų plėtrai ES fondų skirtų lėšų nebėra, jų statybai UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA) teikia tik lengvatines paskolas.

Jau patvirtinta dar viena – 506,5 tūkst. eurų –  vertės paraiška dėl buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų diegimo “Draugystėje“. Nuotekų tinklai bus įrengti už 309,7 tūkst. eurų, o vandentiekio – beveik už 197 tūkst. eurų. Prie jų prisijungs dar virš šimto abonentų.

“Kretingos vandenys” jau pateikė VIPA paraišką finansuoti buitinių nuotekų tinklų statybas ir gauti lengvatinę paskolą vandentiekio tinklams įrengti likusioms “Draugystės” gatvėms, taip pat – “Vienybės” sodams. Pastarojoje sodų bendrijoje tik pavieniai gyventojai inžinierinius tinklus yra pasijungę nuo Tiekėjų gatvės.

Infrastruktūra – vėžlio žingsniu

Kitas gyvenimo patogumas ir aplinką tausojantis veiksnys – gamtinės dujos. Jas turi tik kelios sodininkų bendrijos ir jomis naudojasi net ne visi gyventojai.

Viena iš tokių sodų bendrijų – „Žemaitija“. Jos pirmininkas Rimantas Staponas pasakojo, kad gamtinėmis dujomis jie naudojasi kelerius metus. Norėdami jas įsivesti lengvatinėmis sąlygomis turėjo surinkti bent 10 proc. bendrijos narių paraiškų, bet jų surinko daugiau. Todėl sodininkams pakako 600 eurų savo papildomo įnašo. O šiuo metu, norint prisijungti prie gamtinių dujų tinklo, jau prašoma net 2000 eurų.

„Nežinau, kas lėmė tokį kainos didėjimą, juk laiko nuo pirmojo prisijungimo praėjo nedaug, gal treji metai. Mums keistas toks kainos didėjimas ir todėl, kad dabar būsto šildymo alternatyvų yra nemažai – dujininkai patys žino. Pratęsus magistralinį dujotiekį, vėliau prie jo prijungti savo sodybą už prieinamą kainą – ar ne toks būtų dujininkų tikslas?“ – stebėjosi R. Staponas.

Bendrijoje yra apie 400 sklypų, nuolat gyvena ne mažiau 100 šeimų, o naujos statybos tebevyksta, sklypų savininkai taip pat keičiasi. Pernai nauji savininkai įsigijo apie 20 sklypų.

Palanga sodais rūpinasi labiau?

Daugelį metų komunalinio ūkio sferoje Palangoje ir Kretingoje dirbęs Savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus pasakojo, kad jam teko iš labai arti susidurti su labai skirtingais vadovų požiūriais į sodininkų bendrijas.

Pasak Tarybos nario, tie skirtumai – lyg diena ir naktis: „Dirbdamas Palangoje „pergyvenau“ tris skirtingus merus. Tačiau nuo jų visų už neprižiūrėtas sodų bendrijų gatveles gaudavau velnių kaip už kokią kurorto gatvę. Užtat neraginami sodininkų gatveles visada ir žvyru barstydavome, greideriu lygindavome, rūpindavomės. O Kretingos rajono valdžiai, kaip pastebėjau per beveik 20 metų, sodininkai – lyg kokio užribio gyventojai.“

Jis pastebėjo, kad tik apie 2018 m., artėjant savivaldybių rinkimams, bene pirmą kartą Kretingos rajono valdžia parodžiusi dėmesį ir sodininkų bendrijoms, net susitikusi su jų vadovais.

Andrius JUŠKEVIČIUS („Švyturio laikraštis“)

Facebook komentarai