Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Sodybos šeimininkė gražiai gyventi visuomet norėjo ir tebenori

Autorius: Agroeta
Sodybos šeimininkė gražiai gyventi visuomet norėjo ir tebenori
Sodybos šeimininkė gražiai gyventi visuomet norėjo ir tebenori
Printer Friendly, PDF & Email

(Joniškis, birželio 3 d.) Joniškietės Genovaitės Rimdžiuvienės sodyba žinoma daugeliui aplinkos puoselėtojų. Žinia apie ją sklinda ne tik dėl laurų gražių sodybų konkursuose, bet ir dėl gebėjimo tvarkytis itin preciziškai ir skoningai. „ Tikrai mėgstu idealią tvarką, dėmesį skiriu visumai ir kiekvienai detalei“, – nesigina ponia Genovaitė. Iš jų, tarsi dailininko štrichais, kuriamas nepriekaištingas ir visų akis atkreipiančio kiemo veidas.

Nuėjo sunkesniu keliu

Tvarkytis G.Rimdžiuvienė pradėjo prieš devynerius metus, vos įsikūrusi pasistatytame name. Tuomet visur plytėjo tuščia juoda žemė – sakytumei nebyli dykynė. Ją apželdinti ir įkvėpti gyvybės paprašė apželdintojos Rimos Grinienės. „Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Tikrai nežinojau ir nemokėjau, kaip suprojektuoti didelę erdvę, numatyti zonas, net neįsivaizdavau, kokius augalus pirkti ir kokioje vietoje sodinti. Turguje ir mugėje jų matai galybę, o kurie papuoš kiemą, tiks ir gerai augs, nenutuoki ir neįsivaizduoji. Kiemo priiegose kažkada buvome kipasirų prisisodinę, o jie, pasirodo, pusiau šiltų kraštų gyventojai, todėl jau pirmąją žiemą apšalė ir nuspuro. Visose srityse reikia specialisto, jo akies, matymo “, – kalbėjo pašnekovė. Pasirinkimu nenusivylė. Patyrusi ir žinoma apželdintoja atrinko gražiausius augalus, paskui juos susodino  nepriekaištingai suderinusi, numačiusi tinkamiausią jiems vietą.

Ilgainiui R. Grinienė vairą perdavė šeimininkei, kuri mielai sutiko rūpintis, prižiūrėti ir  puoselėti medžius, krūmelius, gėles. Genovaitė darbų naštos nebijojo, mat jai patinka aptūpinėti augalus, stebėti, kaip jie keičiasi, auga. Anot darbščios moters, kiti nueina lengvesniu keliu. Apželdintojams patiki ne tik sutvarkyti, bet ir prižiūrėti kiemo puošmenomis tapusius augalus. Ji to nenorėjo, nes kur kas įdomiau dalyvauti sodybos vyksme ir virsme. „Kuomet priežiūrai samdai žmones, nepajauti pokyčių, augalai netampa savais. Po darbo sugrįžti tarsi į svetimus namus“, – mintimis dalijosi G. Rimdžiuvienė.

Kaimynai pasekė pavyzdžiu

Gražioje aplinkoje gyventi norinti joniškietė neapsiribojo tik priežiūra – po kurio laiko drąsiai pati ėmėsi sodinti gėles, medelius, kad tik kiemas viliotų ir glostytų žvilgsnį. Tarsi norėdama patvirtinti savo žodžius, Genovaitė mostelėjo ranka sodybos viduryje plytinčios grožio salelės pusėn. Didžiulė, į šonus išsiskėtojusi tuja, šalia kurios daugybė kitų augalų augalėlių, tapo puikiu ir nepriekaištingu akcentu. Įvairiausių, širdžiai mielų augalų prisisodino ir palei tvorą – dar kartą įrodydama, jog pomėgis ir aitra nėra atsitiktinė. „Tvarkytis ir puošti savo aplinką labai patinka, tai didžiulis malonumas, kuris ne vargina, o teikia džiaugsmą, – tęsė ankstesnę mintį. – Nors tenka nemažai pasidarbuoti, nepavargstu, atvirkščiai, pailsiu ir toliau planuoju, eilėn rikiuoju  darbus“. 

Daugiausia jų ankstų pavasarį. Tik sušyla oras, ima gražintis: sugrėbia per žiemą nukritusias šakas šakeles, vėjo atpūstus lapus, nupjauna nurudavusias žoles, taip pat patręšia augalus, veją. Šiemet dar reikėjo nuvalyti  plyteles, mat buvo apsamanojusios ir nebeatrodė estetiškai. Atlikus neatidėliotinus pavasarinius darbus, ateina ramesnis periodas. Moteris gėlynus ravi, išpuoselėtus kampelius prižiūri kada turi laiko bei įkvėpimo.

Darbuotis reiktų kur kas mažiau, jei šeimininkai nebūtų užsimoję tvarkyti ir prižiūrėti pievutės prie namų ir dar kitos, esančios kiek atokiau. Čia pasodino nemažai pušų, šermukšnių, pririkiavo gražių akmenų. „Darbo daug, bet labai jau norėjosi grožio“, – lyg pasiteisindama, šelmiškai šypsojosi ponia Genovaitė. Išpuoselėtoje ir sutvarkytoje aplinkoje norinti gyventi moteris džiaugėsi, jog pavyzdžiu pasekė kaimynai. Taip gatvė, kurioje visi gyvena, tapo tvarkinga ir... labai žalia.

Sėkmė - planavime

G. Rimdžiuvienė savo namų kiemą skrupulingai tvarkė, prižiūrėjo ir anksčiau, dienas leisdama kitoje Joniškio vietoje. Tačiau visiškai atsiskleisti polėkiui kliudė netinkamas sklypo išdėstymas bei erdvės trūkumas. Įsikūrus visai netoli buvusių namų, rankos tarsi atsirišo, mintys išlaisvėjo ir įgavo apčiuopiamą pavidalą. Idealų vaizdą, kuris džiugina akis ir širdį, susikūrė per devynerius metus. Liko vos keli štrichai ir galės sakyti: „Viskas jau padaryta“. Ėjimą link svajonės lengvino nuolatinis planavimas. Genovaitė kasmet numato, ką turi padaryti ir visomis išgalėmis stengiasi sumanymus įgyvendinti.

Ne kartą gražiausia pripažintos sodybos šeimininkė labai myli rožes, todėl jų kieme pasodino nemažai. Nors pagyrų gėlių karalienėms negaili, tačiau kartu pažeria ir priekaištų. Rožių, moters žodžiais, labai bjauri priežiūra. Jas reikia dengti prieš žiemą, pavasarį atidengti, o jei apipili durpėmis, šį žiemos apklotą išvežti. Be to, nuolat purkšti, nes puola amarai, serga. Dalį savo numylėtinių įkurdino po guoba, kurią nuolat karpo. Kitaip, žemyn karančios šakos teiktų šešėlį, itin nemėgstamą įnoringųjų rožių.

Kritikos nepaiso

Darbščios joniškietės sodyboje išpuoselėtas ir prižiūrėtas kiekvienas kampelis. Net patvoriai priciziškai sutvarkyti. Kurti grožio saleles, susiliejančias į vieningą visumą, labai padeda įvairios skulptūrėlės. Po pušimis, rododendrų kaimynystėje, savotiškame mini miškelyje,  „apgyvendino“ ežiuką, šerną. Prie įėjimo į namą pritupdė paukštelių, prie akmens sraigę. Ponia Genovaitė girdėjusi šiek tiek kritikos, neva šių detalių nereikia, tačiau ji į visas šnekas tik numoja ranka. „Skoningos ir gerai parinktos, nekičinės skulptūrėlės tikrai negadina vaizdo. Atvirkščiai, jį pagyvina, suteikia naujų spalvų, – pasirinkimą grindė pašnekovė. – Medžio meistrų, tautodailinkų kūriniai nepriekaištinagi atrodo kieme, tik, žinoma, būtina parinkti tinkamą vietą, idant jie neišsišoktų  ir labai nekristų į akis. Ir daug jų nereikia. Visuomet ir visur būtinas saikas, tik tada bus  subtilu“. 

Netikėti Genoavaitės Rimdžiuvienės žodžiais negali. O juos grindžia darbai, iškalbingesni ir daugiau pasakantys.

Jurga SAJENKIENĖ, autorės nuotraukos

Facebook komentarai

T Hegvita agro