Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Sprogmenų Lietuvos žemėje – ilgiems dešimtmečiams

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Lietuvos žemėje – tūkstančiai nesprogusių sprogmenų. Lietuvos kariuomenės archyvo nuotr.
Lietuvos žemėje – tūkstančiai nesprogusių sprogmenų. Lietuvos kariuomenės archyvo nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šalies savivaldybės baigė rinkti informaciją apie sprogmenimis galimai užterštas teritorijas. Tai leis atnaujinti prieš dešimtmetį sudarytą nuo karo likusiais sprogmenimis užterštų teritorijų žemėlapį bei kariškiams parengti sprogmenų neutralizavimo planus.

Tačiau jis menkai skirsis nuo sudaryto dar prieš gerą dešimtmetį – naujų teritorijų beveik neatsiranda, tik tos, kurios jau žinomos. Pagal anksčiau sudarytą užterštų teritorijų žemėlapį, Lietuvoje reikia išminuoti per du šimtus teritorijų, kurių bendras plotas – beveik 14 tūkst. hektarų.

Laukia nesulaukia

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris „Agroeta.lt“ teigė, kad naujų sprogmenimis užterštų vietovių, kurios nebūtų žinomos, jų rajone neatsirado. „Apie naujas teritorijas sužinome tik tuomet, kai sprogmenų randama pačiame žemės paviršiuje. Tačiau dažniausiai jų randama mums žinomose vietovėse“, – aiškino R. Fišeris.

Vilkaviškio rajone prieš gerą dešimtmetį kai kurios teritorijos buvo išvalytos. Tačiau vis dar lieka dvi didelės teritorijos, kuriose reikia taikyti ištisinį išminavimą. Žaliosios miške, kur per keletą metų išminuotojai išvalė apie 30 ha teritorijos, dar reikia nukenksminti daugiau kaip 100 ha. Išminavimo laukia ir 364 ha teritorija Virbalgirio valstybiniame botaniniame-zoologiniame draustinyje.

„Šiose vietovėse karo metais buvo amunicijos bei sprogmenų sandėliai, todėl žemėje yra likusių nesprogusių minų bei kitokių sprogmenų. Jų vietą Virbalgirio miške aptikti sudėtinga ir nueiti iki jos yra sunku, todėl mums kiek ramiau – ten lankytojų, praktiškai nėra. Tuo tarpu Žaliosios giria kelia labai daug rūpesčių – žmonių ji lankoma“, – tvirtino R. Fišeris, neslėpdamas, kad šio miško lankytojų neatbaido nei prie miško esantys įspėjamieji ženklai, nei gręsianti grėsmė.

„Būtų gerai, kad Žaliosios girioje išminavimo darbai būtų tęsiami, tačiau jau keletą metų ištisinio išminavimo darbų nevyko“, – pripažino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovas. 

Darbo dešimtmečiams

Šalies savivaldybių specialistai informaciją apie paaiškėjusias naujas teritorijas, užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis, iki lapkričio 28 dienos turėjo perduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Tačiau jo specialistai iš savivaldybių gautą informaciją perdavė kariškiams, kurie ir užsiima sprogmenų neutralizavimu. Tą daro Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa. Šios kuopos skyriai paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją.

Atsižvelgus į iš savivaldybių administracijų gautą informaciją Lietuvos kariuomenė rengs ir tvirtins 2020 metų sprogmenų neutralizavimo užterštose teritorijose darbų metinį planą, kuriuo bus vadovaujamasi vykdant išvalymo darbus, ieškant sprogmenų bei juos neutralizuojant.

2008 metais, vykdant Vyriausybės nutarimą, buvo atlikta užterštų po karo likusiais sprogmenimis teritorijų studija, identifikuotos užterštos teritorijos, suformuotas ištisinio išminavimo būrys Sprogmenų neutralizavimo kuopoje, kurio užduotis buvo išvalyti numatytas galimai pavojingas teritorijas nuo po karo likusių sprogmenų. Tuomet šis vienetas buvo aprūpintas specialia įranga, tačiau 2011 metais, pasikeitus prioritetams, šis vienetas buvo panaikintas. 

Prieš dešimtmetį Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariškiai sudarė ir Lietuvos teritorijoje esančių užterštų standartiniais sprogstamaisiais užtaisais vietovių žemėlapį, kuris kas keletą metų atnaujinamas. Ypač daug tokių teritorijų yra Vilkaviškio, Šakių rajonuose, Klaipėdos mieste ir rajone, Kauno mieste bei rajone.

Žemėlapyje buvo nustatytos 222 užterštos vietovės, kurių bendras plotas sudaro 13970 hektarų. Jas išvalyti – išžvalgyti ir radus sprogmenis juos nukenksminti, buvo numatyta iš anksto planuojant darbus. Tačiau iki šių metų patikrinta ir išvalyta tik labai nedidelė dalis užterštų teritorijų – apie 400 hektarų. Mat jau keletą metų didžiausios Lietuvos kariuomenės išminuotojų pajėgos buvo skiriamos svarbiems infrastruktūros objektams Lietuvos kariuomenės teritorijose patikrinti ir nesprogusiems standartiniams sprogmenims pašalinti. Tuo metu kitose teritorijose ištisinio išminavimo darbai beveik sustabdyti, nes nepakanka lėšų jiems ieškoti ir neutralizuoti.

Mūsų šalies politikai ne kartą yra užsiminę, kad valstybės lėšomis turėtų būti finansuojama tik valstybės žemėje vykdoma sprogmenų paieška. O privačių sklypų savininkai patys turėtų pasirūpinti jų išminavimu.

Facebook komentarai

T Hegvita agro