Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Sugulę žieminiai – prarasta derliaus kokybė

Autorius: Mikas JUOZAPAITIS

Važiuojant per kai kuriuos Žemaitijos rajonus keliose vietose teko matyti stipriai išgulusius žieminius javus. Ypač gausiai jų pagulę Kretingos rajone, tačiau ir kitur, matyt, netrūksta. Dabar, kai prasidėjo nuolatiniai lietūs, toks išgulimas tikriausiai nelabai į naudą būsimam derliui. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro augalininkystės konsultanto Tomo Luotės pasiteiravome, kokios išgulimo priežastys ir kuo tai gali baigtis.

„Kiekviename ūkyje situacija vis kitokia. Tačiau daugelis ūkininkų, su kuriais teko bendrauti, sakė, kad taip atsitiko dėl didelio šilumos šuolio. Tada į viršų šoktelėjo visas stiebas, tačiau ūkininkas nepanaudojo antrojo augimo reguliatoriaus. Plonas stiebas nuo varpos svorio nulinko, ypač jei javai buvo patręšti didesne trąšų norma. Dabar, užėjus lietums ir stipresniam vėjui, išgulimas tik plečiasi“, – pasakojo T. Luotė.

Konsultantas pripažįsta, kad tokių išgulusių javų neprikelsi, o jų grūdų kokybė tik blogės.

„Kas padaryta, tas padaryta, javų neprikelsime. Belieka tikėtis, kad dėl orų jie neišguls dar labiau. Jei lietus ir vėjas nerims, gali išgulti ne tik žieminiai, bet ir vasariniai javai. Ūkininkai, norėdami padidinti vasarinių javų derlių, pakelti grūdų masę, atlieka paskutinį tręšimą tiesiai ant varpos. Taip sukeliama grūdų masė ir išgulimai padidėja. Stipriai sugulusius javus, aišku, su tam tikra technika galima nuimti, tačiau grūdai tiks tik pašarui, jų kaina bus mažesnė“, – sakė augalininkystės konsultantas.

Žemaitijos ūkininkai iki šiol džiaugėsi palyginti nebloga vasara – netrūko čia saulės, užteko ir drėgmės. Tačiau nesiliaunantys pastarųjų dienų lietūs jau tampa ūkininkų galvos skausmu, juo labiau, kad javapjūtės laikas nenumaldomai artėja.

Facebook komentarai

T Hegvita agro