Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sūnūs juokauja, jog mama išlaiko iš savo algos ir juos, ir savo ūkį

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Lijana Kubilienė - iš Žagarių kaimo Lazdijų rajono. „Ketvirta karta nuo žagrės. Čia mano šaknys“, - priduria ji pati.
Lijana Kubilienė - iš Žagarių kaimo Lazdijų rajono. „Ketvirta karta nuo žagrės. Čia mano šaknys“, - priduria ji pati.
Printer Friendly, PDF & Email

Lijana Kubilienė - iš Žagarių kaimo Lazdijų rajono. „Ketvirta karta nuo žagrės. Čia mano šaknys“, - priduria ji pati. Ji - Žagarių kaimo bendruomenės pirmininkė, dalyvauja Druskininkų sav. Stračiūnų bendruomenės edukacijoje ,,Saldi oazė Stračiūnuose", ūkininkė, Leipalingio seniūnijos seniūno pavaduotoja, Druskininkų savivaldybėje darbuojasi jau 16 metų, dar buvusi vadovė melioracijos statinių asociacijos, nes vykdė melioracijos projektą, galų gale mama - viską suspėjanti, nors neslepia, kad tenka suktis, tačiau, kaip  sako pati, ją supa tokie žmonės, su kuriais kalnus galima nuversti. „Veiklų krūva, bet kažkaip spėju. Štai ir dabar po visų darbų, organizacinių reikalų, švenčių varau daržus, gėlynus ir visa kita. Susidėlioju laiką ir kažkaip spėju“, - pripažįsta ir ji pati. Dar priduria, kad yra labai rimto organo - Alytaus regiono plėtros tarybos kolegijos Partnerių grupės narė (atstovas nuo Žemės ūkio rūmų). 

Nueina pas galvijus, atsistoja ant kalno, matosi Dusia, Metelys – čia toks relaksas

Sūnūs pajuokaudami sako, kad mama iš savo algos išlaiko juos ir savo ūkį. „Na, gal taip nėra, bet aš kitaip negaliu. Man to reikia. Gal ir keistai skamba, bet man ūkis - daugiau dvasinis dalykas. Tai ūkis savo malonumui. Aš nueinu pas galvijus, atsistoju ant kalno, matosi Dusia, Metelys – čia toks relaksas”, - aiškina ji. Juolab, kad paveldėjusi ūkį iš tėvų, ji neturėjo kitos išeitis: išnaikinti nenorėjo. „Tėvai numirė ir liko ūkis“, - sako ji. Vietoj, to, kad sumažintų, ji dar padidino. Lijana ūkį išplėtė. Pienininkystės atsisakė, tapo mėsinių galvijų augintoja. „Mama melžė penkias karves, aš jas pardaviau ir pasirinkau lengvesnį ūkininkavimą: auginu mėsinius galvijus. Man taip paprasčiau. Tiesa, dar turiu vieną pieninę karvę. Tačiau melžimas – tai prisirišimas, o su mėsiniais - viskas paprasčiau“, - sako ji. Pripažįsta, kad žiemą darbo su gyvuliais daugiau, nes tvarte, bet vasarą aptverti, žolės yra, balos atsigerti – ir visas rūpestis. „Tereikia pasižiūrėti, ar visi. Jie pripratę prie žmonių, bendraujantys, pamato, kad kieme kažkas vyksta, jiems smalsu, pareina pažiūrėti. Pasišauki, pareina, galima ir apsikabinti, ir paglostyti. Tokie faini jie ir mažiukų  yra. Dabar nieko net nereikia daryti man“, - pasakoja ji.  Nenorėjo Lijana mėsinių galvijų su ragais – piktoki atrodo, o šie - draugiški, ramūs. O naudos yra? „Na, su nauda, tai taip pasakysiu: jei nebūtų išmokų, gal nebūtų naudos, o dabar kažkaip dėliojasi. Investuoji, paskui grįžta tie pinigai“, - kalba ji. Nesėja: anksčiau sėjo, bet paskaičiavo: labiau apsimoka nusipirkti. „Atveža ūkininkas, susikroviau, ramu. O jei reiktų prašyti, kad apartų, išakėtų, apsėtų, nupurkštų – reikalų daug. Aš pasilengvinu“, - sako ji. Ir taip darbo į valias: dvi sodybas reikia apžiūrėti. „Kol kas dar aprėpiu“, - sako ji. O dargi 5 šunys, 4 katės, vištų kokia 20, kalakutų, dabar mėsinių viščiukų, dar ir prisiperino – visko yra. „Nueinu, palesinu ir pareinu. Greitai prasisuku. Išsimaudei ir varai darban“, - tarsteli ji.

Nedideliame ūkyje: 12 mėsinių galvijų ir dėl grožio: tėvuko kumelė kokia 25 metų tūsosi

Šiemet sulaukė ir įvertinimo. Kadangi ji yra narė Druskininkų ūkininkų sąjungos, tad dalyvavo Druskininkų savivaldybės „Metų ūkis” konkurse: tapo antrosios vietos laimėtoja. Apdovanojimą atsiėmė Plungėje Lietuvos ūkininkų sąjungos šventėje. Sakosi, kad jos ūkis nedidelis. „Su Lazdijų ūkininkais aš nelabai lyginuosi, nes jie turi didelių ūkių, o Druskininkuose - nedideli ūkiai, tad mano ūkis čia tinka ir net gali sulaukti įvertinimo“, - paaiškina ji. Lijanos nuosavybė – 16 hektarų žemės, 12 – mėsinių galvijų - angusų. „Ir dar mano tėvuko kumelė tūsosi kokia 25 metų. Ji su angusais gerai sugyvena, dėl grožio vaikšto sau“, - priduria ji. Tokio dydžio ūkį ji prižiūri viena pati. „Yra mūsų kaime jaunasis ūkininkas, kuris nupjauna, sugreboja, susuka ir parveža man šieną. Aš tik pinigus sumoku“, - viską paaiškina ūkininkė.

Troboje kepa bandas, o kluonan susikrausto visa bendruomenė ir jaunimas čia puikias šventes surengia: kluone sukasi didžėjai 

Čia viskas darnoje: ir ūkis, ir galvijai, ir bendruomenės šventės. Gyvena ji tėvų namuose, o ten, kur diedukų namai, kur ji pati iki 10 metų augo: ten žemė, ten ganosi mėsinių galvijų banda, ten sodyba, gyvenamasis namas, kur sugrįžę sūnūs randa veiklų, ten ir kluonas puikiausiai tinkantis bendruomenės veikloms. „Troboje mes ir bandas kepame, o kluonan susikrausto bendruomenė, kai jau ką darome, mes dar ir svečius priimame, ir bandų prikepame, nes yra duonkepis troboj ir dar kokią edukaciją padarome“, - viską išpyškina Lijana. Kluoną jos mama atstačiusi, mat atsiėmusi žemes, norėjo atstatyti sodyboje viską, kaip buvo seniau, o troba karo pirmą dieną buvo sudeginta, 1941 metais atstatyta: močiutė sakė, kad jau per Kalėdas savo pečiuje kepusi pyragus. „Čia net buvo sūnų su draugų būriu šventė organizuota su didžėjais, troboje jie nakvoja, kai daugiau suguža“, - pasakoja ji.

Prisipažįsta, kad sūnūs padeda, vyresnysis įsirenginėja butą Kaune, dirbo nuotoliniu būdu, tai namie pabuvo, buvo gerai, bet rudenį jau išsikraustys, mažyliui mokslai prasidės. Sūnūs linksta miesto pusėn, kaime likti neplanuoja. O juk ūkyje darbai nesibaigia. „Sodyboje hektaras namų valdos, vien sodas 30 arų, reikia žolę pjauti“, - sako Lijana. Moteriai rūpesčių netrūksta, norint viską pasidaryti, susitvarkyti. „Bet mano daržas visai nedidukas, nes didelio mums nereikia. Bulvių dvi vagutės, ir daržiukas dar toks pats. Nereikia auginti, marinuoti to, ko nereiks, jaunimas maitinasi dabar juk kitaip“, - pasakoja ji.

Ir kai darbus susidėlioja, atsirenka, ko reikia ir ko ne. „Tada atsiranda laiko ir su bendruomene kažką nuveikti“, - prisipažįsta ji. Sako, toks jos gyvenimo ritmas.

Facebook komentarai

bas

a