Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Svarsto prašyti „Facebook“ uždrausti „antivakserių“ grupes

Autorius: Salomėja PRANAITIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai sako stebintys dezinformacijos pliūpsnius šalies informacinėje erdvėje. Vien iki birželio pradžios buvo užfiksuoti 1500 informacinių incidentų, vasarą buvo ramiau. Pastaruoju metu stebima, kad yra aprimusi nedraugiška Lietuvai kitų šalių žiniasklaida, o daugiau dezinformacijos matoma komentaruose po mūsų žiniasklaidos straipsniais, ypač gausu jos socialiniuose tinkluose.

Pasak Strateginės komunikacijos departamento analitikės Auksės Ūsienės, daugiausia tokios klaidinančios informacijos „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose skleidžia Lietuvos gyventojai, kai kurie yra žinomi žmonės, blogeriai, vyrauja nepasitikėjimą visuomenėje sėjančios žinutės.

Pvz., nepasitikima  valdžios sprendimais, abejojama dėl gydymo nuo COVID-19, skiepų naudos. Nerimą esą kelia ir tai, kad dažnai iš komentarų matyti, jog žmonės netiki oficialiais duomenimis, skaičiais, kiek užsikrėtusiųjų, kiek mirčių. Dezinformacijos skleidėjai internetinėje platformoje įtikinėja visuomenę, neva COVID-19 nėra pavojinga liga, o vakcina nuo koronaviruso gali būti kenksminga.

Taip pat teigiama, kad negalima pasitikėti gydytojais, mokslininkais, nes jų sprendimai esą grįsti politiniais ir pelno interesais. Ekspertai pažymi, kad šios melagienos tampa tiesiogine grėsme žmonių sveikatai.

„Deja, daliai žmonių trūksta kritinio mąstymo ir paskaitę tokias žinutes, patys ima jas skleisti. Pvz., buvo  žinučių apie tai, kad gydytojai rašo COVID-19 diagnozę mirusiesiems, siūlo pinigų jų artimiesiems, kad šie sutiktų su tokia diagnoze. Tokios melagingos  žinutės ne kartą buvo demaskuotos. Bet jų vis pasitaiko. Štai Lietuvoje skiepijimas nuo COVID-19 pradėtas sekmadienį, tą pačią dieną „Facebook“ pasirodė pranešimų esą paskiepytų medikų ir slaugytojų sveikata tik blogėja. Juk tai visiškas melas. Kitas dalykas, kas kelia daug nerimo nuo pat pavasario – netikėjimas  kaukių nešiojimo nauda, dabar vėl suaktyvėjo. Deja, žmonės ne visada nori klausyti, ką sako mokslininkai, medikai kad ir apie tą patį kaukių nešiojimą“, – apgailestauja A. Ūsienė.

Aršių vakcinos priešininkų tik 7 proc.

Ekspertų skaičiavimu, pagal socialiniuose tinkluose vykstančias diskusijas, vakcinavimą teigiamai vertina beveik 60 proc. pasisakančių žmonių, nemažai dvejojančiųjų, trečioji grupė – abejingai vertinantieji pandemiją, o ketvirtoji – kategoriškai nusiteikusieji prieš skiepijimą, bet jų yra tik 7,2 proc. auditorijos.

Tai palyginti nedidelis skaičius, tačiau jie, pasak Strateginės komunikacijos departamento vadovo Gintaro Koryznos, nepaprastai aktyvūs socialiniuose tinkluose ir gerai matomi. Vertinant skiepų priešininkų veiklą esą matyti, kad tai yra tam tikrų svetainių administratoriai, koordinatoriai.

„Tai tikrai žmonės ne mėgėjai, nėra paprasti senjorai, kurie pastaruoju metu ilgą laiką leidžia prie socialinių tinklų, o yra pakankamai profesionaliai parengti tiek kompiuterinių technologijų atžvilgiu, tiek psichologiškai“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasitarimą sakė G. Koryzna.

„Vadinamųjų „antivakserių“ judėjimas Lietuvoje nėra naujovė, bet pandemijos metu  labai suaktyvėjo, ypač pastaruoju metu, kai kalbama apie apsaugančias vakcinas ir pradėtus skiepijimus, tas judėjimas tarsi įgavo antrą kvėpavimą. Skiepijimas vyksta jau ne vienoje šalyje, pradėtas ir Lietuvoje. Tai aktualu, žmonės ieško informacijos ir socialiniuose tinkluose, kur įnešama daug abejonių dėl skiepų. Itin įnirtinga kova vyksta dėl neapsisprendusiųjų“, – pastebėjimais dalijosi „Agroetos“ pašnekovė A. Ūsienė.

Kiek yra„ antivakserių“ Lietuvoje, suskaičiuoti sunku

Vienos nevyriausybinės organizacijos tyrimas, kaip rašo  žiniasklaida, rodo, kad socialiniuose tinkluose Lietuvoje „antivakserių“ grupės turi gal 17 tūkst. aktyvių dalyvių bei sekėjų. Anot analitikės, mastas gali būti ir didesnis, nes veikia ne tik specializuotose grupėse, bet yra įvairių uždarų grupių socialiniuose tinkluose, yra ir nedalyvaujančių juose, bet nenorinčių skiepytis.

„Žinote, labai sunku pasakyti, nes yra ir pavienių labai aktyvių asmenų, turinčių labai daug sekėjų, daug kas žiūri, yra „antivakserių“ grupių, bet yra ir labai daug uždarų grupių, kurios gali turėti, pvz., rožinių gėlių pavadinimą. Bet tai bus uždara grupė, jie dalinasi įvairia informacija, abejonėmis ir dezinformacija, bet kas ten negali patekti. Kita vertus, ir tų grupių yra visokių: kartais laikosi ir tam tikros konspiracijos, įkuria daugiau tokių panašių grupių, jungiasi, arba vienas grupes uždaro, kitas atidaro. Todėl ir sunku jas suskaičiuoti.

O pavieniai asmenys, kurie yra žinomi tinkluose, tai jie labiau žinomi ir mums. Beje, „Facebook“, „Twiter“ socialinių tinklų istorijoje yra žinoma atvejų, kai buvo uždaryta labai daug įvairių grupių, kurios buvo susijusios su dezinformacijos sklaida. Štai Izraelis neseniai dėl to kreipėsi į „Facebook“, kad būtų  uždarytos kai kurios „antivakserių“ grupės“, – aiškino  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos analitikė.

Ekspertai ir politikai svarsto kreiptis į „Facebook“ administraciją

Kaip rašo ELTA, sociologai pažymi, kad skiepų priešininkų gretos socialiniuose tinkluose didėja. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė, kaip sustiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. Komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kėlė klausimą, ar Lietuvai nereikėtų pasekti Izraelio pavyzdžiu ir kreiptis į „Facebook“ administraciją su prašymu uždrausti „antivakserių“ grupes.

„Izraelio teisingumo ministerija kreipėsi į „Facebook“, šis jų prašymu nutraukė kelių grupių veiklą, kurios skleidė melą apie COVID-19. Natūralus klausimas yra toks: ką mes Lietuvoje darome šioje srityje ir kokia mūsų strateginė komunikacija ir saugikliai“, – svarstė NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

„Ar mes negalėtume kreiptis į „Facebook“ ir kitas platformas, kad galėtume gauti tokį pritarimą filtrui, arba tokių „antivakserių“ paskyras blokuoti mėnesiui. Juk žinome, kad kai kurie žmonės už tam tikrus pareiškimus yra „išimami“ iš „Facebook“ eterio mėnesiui. O dabar juk ši dezinformacija yra reali grėsmė visuomenės sveikatai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tuo metu NSGK pirmininko pavaduotojas, valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Dainius Gaižauskas „Agroetai“ sakė nesuprantantis, kodėl komiteto pirmininkas taip staigiai pirmadienį surengė posėdį. Esą dėl tos skubos dalis komiteto narių nespėjo dalyvauti šiame posėdyje.

„Juk pirmadienį vyksta renginiai  savivaldybėse ir kitur. Pirma, nedalyvavau  tame posėdyje, nes jis neatitiko posėdžio šaukimo tvarkos. Todėl L. Kasčiūnas gali kalbėti tik savo, kaip Seimo nario vardu, o ne komiteto. Antra, dėl galimo draudimo,  prieš tai  ketverius metus konservatoriai rėkė: draudimams ne, draudimams ne. O ką dabar jie sugalvojo, nežinau, gal ir įsisiūbuos toks draudimas socialiniuose tinkluose“, – svarstė D. Gaižauskas.

Profesorius E. Vaikus: žmogus turi turėti teisę žinoti ir pasirinkti

Kaunietis profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras Eduardas Vaitkus, nebijantis reikšti kitokios nei oficialioji, nuomonės, sako jau susidūręs su tam tikra cenzūra socialiniuose tinkluose.

„Daug kas, tikriausiai, matė, kaip JAV Tenesio valstijoje skiepijant nuo COVID-19  slaugytoją, ji nualpo. Aš tą video patalpinau į savo „Facebook“ ir parašiau, kad visko gyvenime būna, nes daug ko mes nežinome. Toks buvo mano komentaras. Po kelių dienų šis video buvo užtušuotas ir man parašė, kad be konteksto ši informacija gali būti klaidinga. O kaip kontekstas, buvo įdėtas vienos agentūros pranešimas kad slaugytoja nualpo dėl skausmo ir nerimo. Tačiau juk prieš tai buvo deklaruojama, kad ji laukė skiepo. O daugelis, kuriuos skiepijo, teigia, kad tai neskausminga. Tai kyla klausimas, ką jie nori paslėpti ir Facebook, ir Youtube?“, – klausė E. Vaitkus.

Pasak  mediko, skiepai yra nuostabus  žmonijos išradimas, todėl jis esąs už skiepus.

„Aš esu už skiepus, kai jie yra saugūs, patikimi. Bet taip pat esu už tai, kad valstybė kompensuotų tiems žmonėms, jei kas negero atsitiktų po skiepo. Tokios kompensacijos mokamos Didžiojoje Britanijoje, tačiau buvęs ministras A. Veryga dar prieš kelerius metus atsisakė tokį klausimą svarstyti. Skiepai turi būti užregistruoti. O nuo Covido-19 vakcina nebuvo iki galo ištirta ir pagal  procedūras užregistruota, jai buvo pritaikyta  supaprastinta registracijos procedūra. Prieš skiepą pasirašote, kad sutinkate su skiepijimu. Jūs skiepijatės dėl savo ir dėl visuomenės gerovės. Tačiau ta visuomenė, jeigu jums atsitiks negero, nenori prie jūsų gerovės prisidėti niekuo. Gal reikėtų pasverti, jeigu susirgti rizika didelė – skiepytis, jei maža – gal ir nebūtina. Žodžiu, žmogus sąmoningai turėtų suprasti ir turėti teisę rinktis. O kad valstybė renkasi kuo daugiau paskiepyti yra logiška“, – aiškino E. Vaitkus. 

Apie politikų ketinimus kreiptis į „Facebook“ ir kitas platformas su prašymu uždrausti ar blokuoti „antivakserių“ grupes socialiniuose tinkluose profesorius sako, kad tai gali būti būdas įvesti cenzūrą už kitos nuomonės turėjimą, o vėliau ir bausti.

„Pasaulyje einama ta linkme, kad būtų viena teisybė, valdžios nuomonė, taip ir Lietuvoje. Kad jūs su savo kūnu negalite daryti ką norite, privalote skiepytis, žodžiu, viena nuomonė. O valdžiai, sistemai totalitarizmas labai patogu, tai ir nori žmones pripratinti prie totalitarizmo“, – dėstė profesorius E. Vaitkus.

URM sieks diskusijos su socialinių tinklų administratoriais

Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiesiems pavedimams Marius Janukonis NSGK posėdyje teigė, kad ministerija svarstys klausimą kreiptis į „Facebook“. M. Janukonio teigimu, su socialinių tinklų platformomis yra palaikomas ryšys.

„Agroeta“ URM paprašė išsamesnio komentaro, kokiu pretekstu reikėtų kreiptis į „Facebook“ ar  kitus socialinius tinklus ir kas turėtų kreiptis? Ar tai darytų URM, ar kita ministerija, ar vyriausybė?

Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius atsiuntė šį komentarą:

„URM ir kitos Lietuvos institucijos stebi socialiniuose tinkluose sklindančią dezinformaciją ir melagienas dėl Covid-19 skiepų ar kitų su šiuo virusų susijusių aspektų. Diskusija su socialinių tinklų platformų administratoriais šia tema galėtų padėti atkreipti jų dėmesį į egzistuojančią situaciją ir kartu ieškoti sprendimo būdų. Reikia pažymėti, kad ir patys administratoriai taiko savo vidaus taisykles, kurios skirtos užkirsti kelią dezinformacijos plitimui. Tuo pačiu metu svarbu imtis ir kitų veiksmų, pvz., išplėsti galimybes Lietuvos visuomenei gauti objektyvią, mokslu pagrįstą informaciją dominančiais klausimais“.

Taip pat URM atkreipia dėmesį, kad kovojant tiek su dezinformacija dėl Covid-19, tiek ir su kita dezinformacija, būtina palaikyti kontaktus ne tik su socialinėmis platformomis, bet ir su ES bei NATO institucijomis.

Neseniai Europos Komisija pristatė Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris numato didesnę atsakomybę socialinėms platformoms šalinant žalingą poveikį turinčią informaciją. Todėl tikimasi, kad tai paskatins socialines platformas imtis aktyvesnių veiksmų dėl jose skelbiamos ne tik nelegalios, bet ir žalingos informacijos.

Facebook komentarai