Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Švelniakailių žvėrelių augintojai – prieš VŠĮ „Tušti narvai“

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacija prezidentas Andrius Ciškevičius išplatintame pranešime teigia, kad VŠĮ „Tušti narvai“ lapkričio 27 d. išplatinta ir žiniasklaidai pateikta filmuota vaizdo medžiaga apie kailinių žvėrelių netinkamas laikymo sąlygas neva iš 10 Lietuvos kailinių žvėrelių auginimo fermų, yra siekis supriešinti visuomenę su švelniakailių žvėrelių augintojais.

Švelniakailių žvėrelių augintojai mano, kad rodomi vaizdai tai gali būti tam tikri montažo elementai. VŠĮ „Tušti narvai“ atsakydami į pateiktus ieškinius dėl patekimo neteisėtai į švelniakailių žvėrelių auginimo teritoriją bei filmavimą, teikdavo, kad tai ne jie filmuoja ir patenka į teritoriją, o tai daro kažkokie tretieji asmenys. Todėl tokia filmuota vaizdo medžiaga gali būti filmuota ir ne Lietuvoje bei nepatikima.

Asociacijos vadovas tikina, jog filmuotoje vaizdo medžiagoje rodomos kailinių žvėrelių sąlygos neatitinka realios tikrovės. Tokių laikymo sąlygų neįmanoma rasti jokioje normalioje švelniakailių auginimo fermoje Lietuvoje. Mūsų šalyje, esą, tokios žvėrelių auginimo fermos jau seniai neegzistuoja. Mat, esą visas švelniakailių žvėrelių auginimo fermas tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Todėl po pateiktos filmuotos medžiagos visos VŠĮ „Tušti narvai“ minimos fermos turėtų būti VMVT patikrintos ir uždarytos. Tačiau VMVT esą randa tik smulkius pažeidimus, kurie neatspindi filmuotoje medžiagoje pateiktų faktų.

Todėl švelniakailių žvėrelių augintojams kyla klausimas dėl filmavimo teisėtumo, neteisėto patekimo į privačią teritoriją. Juk patekus į žvėrelių auginimo teritoriją žvėreliai patiria stresą. Siekiant tam tikrų tikslų gali būti ir specialiai daužomi narvai,  suleidžiami skirtingų šeimų žvėreliai, provokuojami žvėreliai kovoti tarpusavyje.

VŠĮ „Tušti narvai“ atstovai be savininko leidimo patekdami į jam priklausiančią kailinių gyvūnų teritoriją pažeidžią VMVT direktoriaus 2015 m gegužės 19 d. įsakymu Nr. B1-432 patvirtintų taisyklių „Dėl biologinio saugumo priemonių  reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“ 15.1 punktą bei padaro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija savo sprendimu pažymėjo, kad VŠĮ „Tušti narvai“ tik imituoja kovą už gyvūnų gerovę, bet nerodo siekio nedelsiant apie gyvūnų gerovės pažeidimus pranešti atitinkamoms institucijoms.

2012 m. pabaigoje Danijos aukščiausiasis teismas priėmė kaltinamąjį nuosprendį po to, kai paaiškėjo, kad į fermas naktimis įsilaužę filmuotojai patys provokavo gyvūnus kovoti tarpusavyje ir filmavo jų sužalojimus. Jie daužė per narvus, atidarinėjo juos ir suleisdavo skirtingų šeimų žvėrelius, kurie turi būti laikomi atskirti. 

Todėl švelniakailių žvėrelių augintojai prašo VŠĮ „Tušti narvai“ atstovų nepriešinti visuomenės ir žvėrelių augintojų, o bendromis pastangomis spręsti iškilusias žvėrelių auginimo ir laikymo problemas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro