Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Tauragiškius šiurpina šernų puotos mieste – rengs medžioklę

Autorius: Tauragės žinios
Šernai lankėsi ir Kartų parke. Skaitytojo nuotr.
Šernai lankėsi ir Kartų parke. Skaitytojo nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šernų lankymasis mieste pastaruoju metu, ko gero, populiariausia gyventojų pokalbių tema. Žmonės pasidalinę į dvi stovyklas, tuos, kurie bijo šernų ir baksnoja į medžiotojų būrelį, kodėl šie jų nešaudo, ir į tuos, kuriems tokie pokyčiai gamtoje kelia juoką. Tiesa, dėl netikėto šernų susidomėjimo Žalgirių mikrorajonu gyventojai iš dalies kalti patys – neturėdami kur dėti įvairių vaisių ir daržovių pertekliaus pila  jį pamiškėse ir net mikrorajone. O šernai puotauja, ir ne tik puotauja, bet ir nakvoja netoli tokių savavališkų šiukšlynų. Gali būti, jog nebeilgai – teritoriją prižiūrintis medžiotojų klubas spalio mėnesį žada kilti į medžioklę ir iš Žalgirių mikrorajono šernus varyti link Juodpetrių bei juos medžioti.

„Prie daugiabučių spęsim kilpas“

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi Ateities tako 20 namo gyventojas ir kvietė apžiūrėti prieš savaitę, iš ketvirtadienio į penktadienį, išknaisiotą kiemą – šernų „darbuotasi“  visai prie daugiabučio ir automobilių stovėjimo aikštelės.

Išvydusios žurnalistę prie pokalbio prisijungė ir dvi gretimų namų gyventojos, juokaudamos, kad šernai greit ateis ir į miegamuosius.

Autorės nuotrauka

– Niekam nerūpi. Kiek arčiau miško jie seniai jau lankosi, o ketvirtadienio (prieš savaitę – aut. past.) pavakarę teko ir man pačiai įsitikinti. Vedžiojau šuniukus, jie pradėjo loti, girdžiu, ir šernas skleidžia tokį į urzgimą panašų garsą. Gi tuoj jie į laiptines pradės lįsti, – kalbėjo moteris.

Prisijungusi kaimynė juokais teigė įžvelgianti naudos, žemė po šernų apsilankymo tarsi suarta – būtų galima bulves sodinti.

– O ką padarysi, ateina šerniukai. Pernai, užpernai jie neateidavo, tačiau puikiai prisimenu, kaip prieš septyniasdešimt metų mano tėvai daržus nuo šernų tverdavo. Toks gamtos surėdymas, dabar jie žmonių nebebijo, – kalbėjo kaimynė.

Pirmoji jai paprieštaravo, esą galbūt šernai miškuose nebeturi ko ėsti – miškai kertami. Antroji oponavo, kad priešingai – šiemet obuoliai sukirmiję ir žmonės pamiškėse verčia juos, tad šernai gali puotauti.

– Neringoj briedžiai vaikšto gatvėmis, galim ir mes priprasti. O ką padarysi. Spęsim prie daugiabučių kilpas ir gaudysim – bus kepsnių, darysim kaimynų šventę, – juokavo moteris.

Jos kaimynei tokios kalbos nepatiko. Moteris teigė, jog šernų yra per daug ir už jų skaičiaus reguliavimą yra atsakingas Oko miško teritorija besirūpinantis medžiotojų būrelis.

Autorės nuotrauka

Surengs medžioklę

Oko miškas priskirtas medžiotojų klubui „Kurtinys“. „Tauragės žinioms“ jo vadovas Arūnas Pukelis teigė, jog šiemet šernų padaugėjo dėl retų medžioklių, o retos jos dėl pandemijos ir draudimo rinktis į varymines medžiokles.

– Praėjusį sezoną varyminė medžioklė buvo uždrausta. Priaugo tų šernų, padidėjo jų koncentracija. Turime laukti spalio 15 dienos. Jei iki tos dienos gyventojų vakcinacija pasieks 70 proc., medžioklės įstatymai mums jau leis medžioti. Tada mes ir surengsime varyminę medžioklę, – sakė A. Pukelis.

Pasak pašnekovo, medžioklė prasidės nuo Žalgirių mikrorajono ir bus medžiojama miško plote iki Juodpetrių. Medžiotojų būrelio prezidento teigimu, medžiotojai būtų ir anksčiau sumažinę šernų popupiaciją, tačiau įstatymai neleidžia tykoti jų, kai daugiabučiai yra arčiau nei 200 metrų.

O kaip vyks medžioklė? Oko miškas yra tankiai lankomas gyventojų, jame – pėsčiųjų ir dviratininkų takai.

– Mes privalome garantuoti saugumą. Bus sustatyti teritoriją saugantys žmonės, aiškiai numatytos visos šūvių kryptys. Jei matome, kad yra koks pavojingesnis ruožas, pavyzdžiui, posūkis, pastatome toje vietoje apie medžioklę įspėjančias lenteles ar žmogų. Laikysimės visų saugumo reikalavimų, – teigė pašnekovas.

Skaitytojo nuotrauka

„Padarė tragediją“

Žalgirių mikrorajone tarp daugiabučių šmirinėjantys šernai trukdo ne visiems. Su redakcija susisiekė save gamtos mylėtoju prisistatęs vyriškis. Jis teigė gerai išmanantis apie gamtą, turintis medžiotojo patirties ir esąs įsitikinęs, kad gyventojų baimė yra perdėta.

– Esu lankęsis Skandinavijos šalyse, Anglijoje, ten gyvūnų pasirodymas miesteliuose nėra taip sureikšminamas. Ten elniai po miestus kai kur net bandomis pasirodo, Amerikos gatvėse žąsys su žąsiukais vaikštinėja. Gatvėse pasirodančios lapės nekelia nuostabos. Niekas nesureikšmina. Tauragėje pasirodė šernai, pakniso, ir jau visi puola į isteriją. Normalus bendravimas tarp žmonių ir žvėrių turi būti. Norint, kad žvėrys neknistų, reikia apsitverti, – kalbėjo vyras.

Pasak jo, žmonėms reikia būti tvarkingiems, prižiūrėti savo aplinką. Šernai esą ieško žolių šaknyse tūnančių lervų.

– Šernas neknisa pievos, kol ji nėra pasenusi. Jis knisa, kai žolės šaknyse atsiranda kirminų. Kai vabzdžiai pradeda dėti lervas, tada pasirodo šernai. Jūs pažiūrėkite į pievas priemiestyje – jos nešienautos. Šiukšlynai jose. Nupjaukime žolę, sutvarkykime skverus, ir jie neknis. Kitas dalykas, jei nenori sulaukti šernų dėmesio, – pamiškėse nepilk obuolių. Ir nustokite bijoti tų žvėrių, ką tas šerniukas atėjęs padarys, o jei nori, kad jis ten neišknistų – apsitverk, – kalbėjo vyras.

Antano Jurkauskio nuotrauka

Pasak jo, tie, kurie skundžiasi, kad šernai išverčia tvoras, turėtų iškelti klausimą, ar ta tvora buvo kokybiška. Ir pasirūpinti savo turtu reikią tinkamai.

Pasak pašnekovo, aptvertos turėtų būti ir vaikų žaidimų aikštelės. Pagrindinė priežastis – dėl higienos, kad į ją neužsuktų laukiniai ar naminiai gyvūnai.

Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, vyras dar kartą susisiekė su redakcija. Jis teigė kreipęsis į rajono savivaldybę ir sužinojęs, jog situacija administracijai žinoma. Pasak jo, pagrindine problema laikomas gyventojų apsileidimas, esą netoli mikrorajono esančiuose grioviuose yra priversta obuolių.

– Mikrorajono grioviai tapo šernų gulyklomis. Mikrorajonas paverstas šernų gulyklomis. Jūs nueikite į tą vietą tarp mikrorajono ir „Norfos“, ten šiukšlynai – pripilta maisto atliekų. Sakė, žmonės tik paneša 100 metrų nuo namo obuolius ir išpila. Tai kur tau šernai neis į miestą? – kalbėjo vyras.

Tvoros – ne išeitis

Kodėl pasikeitė šernų elgesys ir kaip spręsti problema, kad jie neitų į gyvenamąsias teritorijas, teiravomės aplinkosaugininkų. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius pateikė tokį komentarą:

„Šernų patraukimą į miesto teritoriją galėjo paskatinti įvairūs veiksniai. Šernams parke yra lengvai purenama žemė (paprasta knisti) ir lengviau susirasti gardaus pašaro, juos gali traukti ir gyventojų paliktos daržo gėrybių atliekos. Aplinkosaugininkams susisiekus su artimiausiu medžiotojų būreliu paaiškėjo, kad šernai yra išsidėstę ne tik medžiotojų plotuose, o ir nemedžiojamojoje zonoje, todėl medžiotojų būrelis „Kurtinys“ planuoja aktyvesnę šernų medžioklę, kai bus galima medžioklė su varovais (nuo spalio 15 d.). Dėl išsamesnės informacijos jums reikėtų kreiptis į savivaldybę“.

Ar problema žinoma ir ką ketinama daryti, pasiteiravome Tauragės rajono savivaldybės.

„Tauragės rajono savivaldybės administracija kreipėsi konsultacijos ir į Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Jos viršininkas Vitalis Marozas pažymėjo, kad medžiotojų būreliai atsakingi už žvėrių populiaciją jų medžioklės plotuose ir kad barjerų, pavyzdžiui, tvoros, įrengimas nėra išeitis.

Tauragės rajono savivaldybės administracija analizavo bei svarstė tvoros įrengimo klausimą, tačiau tvoros įrengimas būtų neproporcingas, nes būtų užtvertas visas priėjimas prie Oko miško, apie 1,4 km, ir sukeltų daugiau nepatogumų nei duotų naudos“, – laiške dėstė mero patarėjas Kasparas Bertašius.

Anot jo, su medžiotojų būreliu „Kurtinys“ kalbėta ne kartą bei kreiptasi raštu su prašymu kontroliuoti šernų populiaciją. Pasak jo, medžiotojų būrelio „Kurtinys“ atstovai atsakė, kad varyminė medžioklė prasideda tik nuo spalio 15-osios.

Praėjusią savaitę lankėsi ir Kartų parke. Ten išknaisioti gėlynai, žaliosios vejos. Miesto seniūnas Žilvinas Majus trečiadienį teigė, jog teritoriją seniūnija jau sutvarkė. Jis teigė apgailestaujantis, jog aplinkosaugininkai į situaciją žiūri atsainiai – prevencinių veiksmų esą nesiimama, o kai iškyla problemų, visų akys krypsta į seniūniją.

Margarita RIMKUTĖ, taurageszinios.lt

Facebook komentarai