Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Tradicinėse šunų bėgimo varžybose Vaiguvoje vėl laimėjo Mažytė Mergytė

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Šunų bėgimo varžybose netrūko geros nuotaikos, sportinio azarto. Redos Jakubonienės nuotr.
Šunų bėgimo varžybose netrūko geros nuotaikos, sportinio azarto. Redos Jakubonienės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vaiguvoje (Kelmės raj.) surengtos aštuntosios šunų bėgimo varžybos „Vaiguvos ruduo 2019“, kuriose keturkojai stengėsi kuo greičiau įveikti 100 metrų distanciją. Absoliučia bėgimo čempione ketvirtą kartą tapo vipetų veislės kalytė Mažytė Mergytė iš Klaipėdos. 

Šventė žmonėms ir jų keturkojams draugams

Tradicinės šunų bėgimo varžybos, aštuntą kartą vykusios netoli Vaiguvos, buvusio aerodromo teritorijoje, kas metai pritraukia vis daugiau žmonių ir jų keturkojų augintinių. 100 metrų distancijoje greitį išmėgino įvairiausių veislių šunys. Rezultatai buvo skaičiuojami mėgėjų ir profesionalų (kurtai) grupėse. Kaip ir ankstesniais trejais metais absoliučiai greičiausia buvo vipetų veislės kalytė Mažytė Mergytė iš Klaipėdos. Ji ir vėl išsivežė pereinamąjį prizą – Credo Get Smart Mega Oskarą.

Pasak renginio iniciatoriaus ir vieno iš organizatorių vaiguviškio Aivaro Norbuto, svarbiausia  yra ne pasiekti geriausius rezultatus, o sukurti bendrą šventės atmosferą, būti puikiai nusiteikusiems.

„Mums pavyko. Nebebuvo didelio streso rengti varžybas, aštuonerių metų patirtis savo padarė. Palengvinta registracija, nestrigo kompiuteriai, teisėjų aparatūra.  Nė vieno urgztelėjimo negirdėjau“, – džiaugėsi A. Norbutas.

Varžybose emocijos liejosi per kraštus. Šeimininkai, kaip tik įmanydami, ragino šunelius greičiau bėgti. Pagal varžybų taisykles, šuo privalo bėgti pats, negali būti tempiamas ar nešamas.    

Į šventę atvyko gausus būrys Šunų dresūros mokyklos "Lapinas" sportininkų. Jų vadovaujami šeimininkai pasistatė palapinę, įsirengė stovyklavietę, virė žuvienę ir puikiai leido laiką. Išvažiavo patys paskutiniai. Aivaras Norbutas dėkojo varžybas įamžinusiai filmavimo grupei, operatoriui ir montuotojui, teisėjui Drąsučiui Barkauskui su kompanija. Raimonda Stulpinienė ir Zosė Radžiuvienė gausų dalyvių būrį pamaitino barščiais ir koše, Lidija Vovk visiems lenktynių dalyviams užkabino po medalį.  

Aivaras Norbutas dėkojo visiems, parėmusiems renginį finansiškai, padėjusiems susitvarkyti po renginio. „Labai dėkingas ir savo žmonai Sigitai Pileckytei-Norbutienei, kuri pakėlė visą administracinę naštą ir vis dar pakenčia mano užgaidą rengti šias varžybas“, – sakė šunų lenktynių iniciatorius, net neabejojantis, jog ir kitais metais varžybos vėl vyks.

Pirmosiose varžybose – tik 15 dalyvių

Aivaras nuo vaikystės draugauja su medžiu, yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo drožybos amato puoselėtojas, turi įkūręs medžio gaminių įmonę. Kitas jo pomėgis ir meilė – šunys.

Pasak pono Aivaro, šuo nuo senovės lydi žmogų medžioklėje, saugo, gina jį ir jo būstą, džiaugiasi ir liūdi kartu, dėl jo visad pasiruošęs paaukoti savo gyvybę. Vaiguviškiui  atrodo labai neobjektyvu, jog besąlygiškai visa šuniška širdimi mylintis šeimininką, kilmingas šuo dažniausiai tampomas po parodas. O dar kiti žmonės, teisėjai, sprendžia apie šuns tinkamumą ar gerumą. 

„Kaip atsvarą tam neobjektyvumui ir sugalvojau šunų 100 metrų bėgimo varžybas , kuriose gali dalyvauti visi šunys, nežiūrint jų veislės, kilmės, titulų ir išvaizdos. Pirmosiose varžybose 2011-aisiais dalyvavo tik 15 su savo šeimininkais. Buvo išdalinti du medalių komplektai ir įteiktas pagrindinis prizas, vardinė šėrykla. Bet kiek buvo azarto, entuziazmo. Kasmet dalyvių vis daugėjo, perkopė šimtą, prisijungė kaimynai latviai“, – pasakojo Aivaras Norbutas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro