Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Triušininkystė – galimybė kaimui prasigyventi

Autorius: Agroeta
Triušininkystė – galimybė kaimui prasigyventi
Triušininkystė – galimybė kaimui prasigyventi
Printer Friendly, PDF & Email
(Lekėčiai, sausio 11 d.)  Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija (LVTAA) sausį švenčia penkerių metų veiklos sukaktį. Bemaž tiek pat laiko prireikė, kol asociacijai buvo suteiktas veislininkystės statusas, nors praėjusį rudenį išvykę į didžiausią Šiaurės Europoje žemės ūkio  parodą „Agromek“ Danijoje, Herningo mieste, asociacijai priklausantys veislinių triušių augintojai iškart pelnė pripažinimą. Parodys Europos čempionę Sausio 12 – 13 d. Aleksandro Stulginskio universitete rengiamoje Tarptautinėje veislinių gyvūnų parodoje bus galima pamatyti Europos čempionę – lekėtiškis veislinių triušių augintojas Edmundas Reimerys atsiveš vaikams parodyti „Burgundišką“ patelę, Tarptautinėje parodoje „Agromek“ įvertintą 96 balais iš 100 galimų. Tarp LVTAA narių demonstruojamų gyvūnų bus ir daugiau garsenybių, nes nė vienas iš 64 į Daniją  keliavusių triušių ekspertų  nebuvo išbrokuotas kaip neatitinkantis veislės standartų. „Triušiai labiausiai patinka vaikams, glostant pūkuotus, švelnučius kailiukus, jų akys tiesiog spindi. Daugelis namuose norėtų turėti tokį gyvūną, tačiau net ir kaime dabar žmonės gyvena miestiškai“,– apgailestauja į parodą su savo garsiausiais augintiniais jau susiruošęs keliauti E. Reimerys. Lekėtiškis yra vienas aktyviausių Lietuvoje triušių auginimo propaguotojų. Jo įkurta LVTAA kasmet rengia veislinių triušių parodas įvairiose Lietuvos vietose. Veisliniais triušiais žavėjosi Šilutės, Vilkaviškio, Telšių savivaldybių gyventojai, o šiemet parodą planuojama surengti Plungėje. Vasario mėnesį į Žemaitiją suvažiuos svečiai iš Šveicarijos, Sankt Peterburgo, Baltarusijos, Čekijos, Estijos ir kitų šalių. „Šiemet paroda bus skirta mūsų asociacijos jubiliejui, o švęsime jį kartu su Latvijos veislinių triušių augintojų organizacijos nariais. Bendradarbiaujame nebe pirmi metai, nuolat domimės vieni kitų pasiekimais, susitinkame ne tik parodose, todėl naudos turime abi pusės“,- tvirtina E. Reimerys. Pasak LVTAA vadovo, į nuo Kauno ir Vilniaus nutolusias savivaldybes triušių augintojai važiuoja ne dėl noro pasirodyti. Taip siekiama sudominti kaimų gyventojus triušininkyste. Verslo iš triušių augintojų dauguma nepadarys, tačiau juos laikydami, tikrai turės naudos. „Laikant dvi pateles ir patiną, per metus galima užsiauginti tiek mėsos, kiek reikia trijų – keturių asmenų šeimai. Jei lietuviai laikytų daugiau triušių ir nepirktų tiek daug kiaulienos, nereikėtų taip dažnai vaikščioti į vaistinę ir leisti pinigus tabletėms“,- įsitikinęs E. Reimerys. Augina mėsos kalnus Triušių auginimo idėja daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus jis irgi užsikrėtė veislinių gyvūnų parodoje. Tuo metu buvo ką tik grįžęs iš Kauno gyventi į Lekėčiuose esančią tėviškę ir dairėsi įdomaus užsiėmimo. Sužavėjo ne tik triušių grožis, bet ir galimybė užsidirbti, parduodant veislinius gyvūnus. Dabar E. Reimerys nuolat laiko apie 60 veislinių patelių ir 20 patinų. Visus juos brangiai perka Vokietijos, Čekijoje, Lenkijoje ir kitose Europos valstybėse vykstančiose veislinių gyvūnų parodose, o veislines pateles užsiaugina pats. Edmundas tikina, kad siekiant išvengti kraujomaišos, patinus kas keletą metų tenka keisti. Lekėtiškis tikina, kad užsiauginti triušių mėsai nėra sunku, o veisti juos – brangus malonumas, todėl savo užsiėmimo verslu nevadina. Nemažai išlaidų pareikalauja kelionės į parodas, kur už patiną tenka sumokėti iki 300 eurų. Veislyno nuostolius Edmundui šiek tiek padengia mėsai auginami triušiai – vasarą lekėtiškio valdose jų traksi net 400. ‚Prancūzų avinai‘, ‚Kalifornijos‘, ‚Burgundijos‘, ‚Zelandijos‘ triušiai, ‚Vienos mėlynieji‘, ‚Belgų milžinai‘ Edmundo ūkyje užauga net iki 8 kg. Tokį mėsos kalną, pasak E. Reimerio, šeriant visaverčiais pašarais galima užauginti per tris – keturis mėnesius. Savo gyvūnams trijų rūšių pašarus jis gamina pats. Užsiaugina miežių, avižų, kukurūzų, perka cukrinių runkelių, kanapių išspaudas, nes vien žolės ar šieno gyvūnams neužtenka – reikia ir baltymų, ir riebalų. Triušininkystės plėtra nesirūpino? E. Reimerio įsitikinimu, triušininkystės plėtrai Lietuvoje labai trukdo pavydas. Per jį ir Valstybinėje veislininkystės tarnyboje klestėjusį biurokratizmą, LVTAA net penkerius metus buvo priversta kovoti dėl veislininkystės statuso, nors dalyvavo parodose, patys jas rengė, bendradarbiavo su Kauno medicinos universiteto Gyvulininkystės skyriaus mokslininkais, o E. Reimerys savo ūkyje priimdavo Aleksandro Stulginskio akademijos studentus. „Gerai, kad tą tarnybą Žemės ūkio ministerija ir panaikino – visą laiką jautėme, kad ten dirbę žmonės turi kažkokių interesų ir nėra suinteresuoti triušininkystės plėtra. Tikimės, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri perėmė jos funkcijas, mūsų reikalai labiau rūpės“, – apie įveiktas biurokratines kliūtis santūriai atsiliepia E. Reimerys. Asociacijos vadovas mano, kad Lietuvoje triušių veisėjams keliami per dideli reikalavimai, todėl nemažai auginančių triušius įstoja į Lenkijos asociacijas. Jų nariais gali tapti dvi pateles ir patiną turintys triušių augintojai, o Lietuvoje reikalaujama turėti mažiausiai keturias veislines pateles. E. Reimerio manymu, auginantiems triušius tik savo reikmėms, tiek patelių per daug, o ir norint parduoti jų atvestus triušiukus, kyla problemų. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijai dabar priklauso 34 triušių veisėjai. Daiva BALČAITYTĖ
Facebook komentarai

T Hegvita agro