Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Trumpojoje maisto tiekimo grandinėje svarbūs ir gamintojai, ir vartotojai

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

„Mūsų sėkmę lėmė ilgametis darbas. Nuo 2011 metų ūkininkaujame. Vyro tėvai ūkininkavo, tad patirties sėmėmės iš jų“, – sako Ieva Smilgienė.

Marijampolės krašte Gudelių seniūnijoje Miknonių kaime savo cechą įkūrę Mindaugas ir Ieva Smilgiai geriausiai žinomi kaip sėmeninių linų, kanapių, garstyčių augintojai, iš jų ir aliejų spaudę. „Iš pradžių ir krienus gaminome, ne tik aliejų spaudėme. O kaip aliejaus gamintojai gal geriausia žinomi todėl, kad vieni pirmųjų šalto spaudimo aliejų spausti pradėjome, tai buvo naujiena tuomet Lietuvoje. Dabar pasistatėme maisto gamybos cechą – gaminame maistą“, – patikslina I. Smilgienė.

Žaliavų tiekėjų paieška užtrunka

 Nuo 2019 metų jie užsiima tik produktų gamyba. Žaliavas perka iš visos Lietuvos ūkininkų. Taip esą patogiau, tačiau pavargti tenka, surasti geros žaliavos ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Ir nors ūkininkų yra, bet kai reikia įsigyti tikrai kokybiškos žaliavos mūsų gaminiams, ne taip paprasta. Paieška gerokai užtrunka. Tai ilgas procesas. Turi pavargti, kol susirandi. Bet kai viskas įsisuka, tada ūkininkai jau rekomenduoja vieni kitiems“, – pasakoja Ieva.

Anot jos, kol išsirenka tinkamą žaliavą, išbando daug mėginių. „Mūsų gaminiuose nėra nieko egzotiško, viskas yra iš mūsų krašto. Nėra nei vaisių, nei daržovių, kurios būtų būdingos ne mūsų kraštui“, – tikina ji.

Viename kąsnyje linų sėmenų duonelės – lyg viso patiekalo skonis

2018 metais jie pasiryžo imtis gamybos ir savo jėgomis pradėjo statyti nedidelį maisto gamybos cechą. Dabar dirba kartu su savo komanda, kurioje svarbus kiekvienas: kartu kuria receptus, gamina. „Jaučiamės lyg šeima. Labai džiaugiamės savo darbuotojais, kurie daug jėgų ir širdies atiduoda dirbdami čia“, – sako šeimininkė.

Brandintų sėklų duonelės, pabarstai, liofilizuoti skanėstai – tokie produktai gaminami ir tiesiai vartotojams siūlomi. Itin populiari brandintų linų sėmenų duonelė, kurios Smilgių ceche gaminama penkių rūšių: su burokais, morkomis, obuoliais.

„Tai mūsų atrastas skonis. Daug kas sako, kad neįsivaizduoja, koks tai skonis, o paragavę nustemba, nes tai nėra vien tik sėkla ar tik koks nors burokas“, – pasakoja cecho savininkė. 

Dažnas esą darosi sumuštinį su duona, užtepėle, pomidoru, o šios duonelės viename kąsnyje yra viskas. „Atrodo, lyg valgytume ne duonelę, o visą patiekalą“, – aiškina Ieva pridurdama, kad geriausia vis tik patiems paragauti.

Turgeliuose ragaujami nauji gaminiai

„Visada turime pasiruošę naujienų, kad atėję turgelin žmonės galėtų patys paragauti, įvertinti. Kai ne karantinas, tai kiekvieną kartą turgelyje vyksta degustacijos. Tai irgi vienas iš trumposios maisto grandinės privalumų: pirkėjai iškart gali paragauti ir įvertinti mūsų naujus produktus. Tai žmonėms itin įdomu. Smalsu. O mes daug sužinome tiesiai iš pačių pirkėjų lūpų, reaguojame lanksčiai, sužinoję, kas jiems patinka, o kas ne. Taip kyla naujų gaminių idėjos. Visada ieškome naujų receptų, naujų skonių, tai nuolatinis procesas“, – pasakoja pašnekovė.

Pabandė gaminti net kosmetiką ir muilą. Visą produkciją parduoda mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, mažose parduotuvėlėse, o anksčiau ir mugėse.

Tai gyvenimo būdas, o ne darbas

Trumpojoje maisto tiekimo grandinėje, anot Ievos, dalyvauja visi: ir klientai, ir gamintojai, ir ūkininkai, iš kurių perkamos žaliavos. „Visi kartu dirbame. Tai visų mūsų bendras darbas“, – sako ji.

Trumposiose maisto tiekimo grandinėse nauda akivaizdi. Pasak moters, vartotojai laimi, nes nusiperka produktą, apie kurį čia pat gali sužinoti viską. Gamintojai tik ką pagamintus produktus iškart parduoda. „Ir mums gerai, nes greit išparduodame, ir vartotojams, kurie gauna labai šviežius produktus. Kas savaitę gaminame ir iškart viskas iškeliauja ant vartotojų stalo“, – tikina Ieva.

Karantinui užklupus Ieva atidarė ir savo elektroninę parduotuvę. „Dirbome naktimis, bet vertėjo. Dabar mūsų pirkėjai pasiskirstę. Jei oras gražus, atšyla, kaip dabar, tada pirkėjai nori patys turgelyje apsipirkti, pasišnekučiuoti, o jei tik oras pabjūra, tada elektroninėje parduotuvėje sau patogiai apsiperka“, – tikina ji.

Ieva atvira, sako, jei reiktų pradėti iš naujo, pradėtų vėl – darytų tą patį. „Kai tavo produktą nuperka ir žinai, kad kažkas jį naudos, ragaus, kai pasako, kad patiko, nori nusipirkti vėl, apima nenusakomas džiaugsmas. Ypač atsimenu tuos pirmuosius kartus, tuos pirmuosius pardavimus“, – šypsodamasi pasakoja ji. O ir savo darbo net darbu nevadina. Anot jos, tai veikiau gyvenimo būdas. „Nėra, kad nedirbi, nes dirbi juk sau, bet negali sakyti, kad ir dirbi. Mes tiesiog tuo gyvename“, – taip aiškina Ieva.

Čia gali padėti ir parama                    

Norinčiųjų kurti trumpąsias tiekimo grandines ir gauti paramą daugėja.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ 2019 m. sulaukta 16 paraiškų, 2020 m. šis skaičius išaugo iki 27.

Siekiantieji kurti trumpąją tiekimo grandinę gali gauti iki 120 tūkst. eurų paramą vienam projektui.

Gamintojai, kurie ne tik gamina , bet ir perdirba produkciją, gali įsitraukti į trumpąsias maisto tiekimo grandines ir su Žemės ūkio ministerijos pagalba (ŽŪM). ŽŪM skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines ir siekia, kad vietos gamintojai galėtų teikti savo produkciją viešosioms įstaigoms. O ir patys vietos ūkininkai aktyviai ieško kelių į vaikų ugdymo įstaigas, dalyvaujančias ŽŪM finansuojamoje Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos priemonėje.

ŽŪM šiai paramai 2019 m. skyrė 186 tūkst. Eur, 2020 m. – 571 tūkst. Eur, 2021 m. – 1 mln. 8 tūkst. Eur. Numatyta proporcingai didinti lėšas ir 2022 bei 2023 metams.

a

Facebook komentarai