Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Tvyrant karščiams svarbu pasirūpinti gyvūnų gerove

Autorius: Agroeta
Per karščius būtina pasirūpinti gyvūnais.
Per karščius būtina pasirūpinti gyvūnais.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje įsivyraujant karštiems, dažnai drėgniems ir itin tvankiems orams, tiek ūkiniams gyvūnams, tiek ir augintiniams būtina skirti didesnį dėmesį, ypač juos vežant ar laikant uždarose patalpose.

Aukšta oro temperatūra ir tvyranti didelė drėgmė kelia grėsmę gyvūnų sveikatai, todėl ūkininkai ir gyvūnų laikytojai turėtų iš anksto pasirūpinti, kad jų laikomi naminiai gyvūnai būtų apsaugoti nuo perkaitimo.

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausias priemones, galinčias sumažinti gyvūnų patiriamą stresą vasaros karščių metu.

Planuojant gyvūnų pervežimus, būtina atsižvelgti į oro temperatūrą ir drėgmę. Tvyrant karščiams vežami gyvūnai gali patirti papildomą stresą, dėl kurio smarkiai pablogėja jų sveikatos būklė, gyvūnai gali net nugaišti.

Didelė aplinkos drėgmė sustiprina neigiamą aukštos temperatūros poveikį. Karštyje gyvūnai vėsinasi prakaituodami ar alsuodami, tokiu būdu išskirdami vandens garus. Esant didelei drėgmei, vandens garų išskyrimas būna apsunkintas, todėl gyvūnai gali patirti bereikalingų kančių.

Veterinarijos specialistai pataria atsisakyti gyvūnų pervežimų tolimais atstumais, jei bent viename suplanuotos kelionės maršruto etape tikėtina oro temperatūra priartės prie 30° C. Geriausia keliones planuoti tik naktį arba anksti ryte, esant vėsesniam orui.

Anot specialistų, prieš transportuojant gyvūnus vežėjai turi turėti parengtus neatidėliotinų priemonių planus, kuriuos būtų pasiruošę įgyvendinti esant ekstremalioms klimato sąlygoms.

Norintieji vežti gyvūnus privalo žinoti, kad transporto priemonėse įrengti ventiliatoriai negali pažeminti jos viduje esančios temperatūros žemiau aplinkos temperatūros.

Esant karštiems orams, gyvūnų organizmuose vyksta pokyčiai, padidėja išskiriamų skysčių kiekis. Dėl to pakinta jų kraujotakos, kvėpavimo, nervų ir kitų sistemų organų bei audinių fiziologinės funkcijos.

Didžiausia perkaitimo rizika yra kiaulėms ir paukščiams, kadangi šie gyvūnai neprakaituoja. Taigi, ne tik vežami, bet ir laukuose ganomi ar uždarose patalpose laikomi gyvūnai turi būti aprūpinti pakankamu kiekiu vandens, reguliariai, kelis kartus per dieną, pagirdyti.

 Gyvūnų laikytojai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnės ar gyvulių parginimas į tvartus vidurdienį, gyvūnų aplaistymas vandeniu.

Pastatuose, ypač paukštidėse, kiaulių laikymo vietose, tvyrant karščiams, turi nepertraukiamai veikti efektyvios patalpų vėdinimo sistemos. Be to, būtina iš anksto pasirūpinti ir aliarmo sistemomis, perspėjančiomis apie vėdinimo sistemos gedimus, bei atsarginėmis vėdinimo priemonėmis ir elektros generatoriais, kad įvykus gedimui ar avarijai būtų išsaugota gyvūnų sveikata ir gerovė.

Dėl karštiems orams būdingų meteorologinių reiškinių (audrų, žaibų iškrovų, škvalų ir kt.) sukeliamų situacijų, kurių metu gali sutrikti elektros energijos tiekimas – dažniausia ventiliavimo sistemų gedimų priežastis. Gyvūnų laikytojų pareiga – užtikrinti, kad ventiliacijos gyvūnų laikymo patalpose pakaktų ir pavojaus gyvūnų sveikatai nekiltų.

Facebook komentarai

Belkar