Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Tyrimas: lietuviai – mažiausiai finansiškai raštingi Europoje

Autorius: BNS
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuviai yra mažiausiai finansiškai raštingi Europoje, nors net 60 proc. šalies gyventojų savo finansinį raštingumą vertina gerai, rodo 24 Europos valstybių tyrimas.

Bendrovės „Intrum“ atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų sugebėjo teisingai susieti finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. 

Tuo metu Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc.

Pasak „Intrum“ vykdomosios direktorės Baltijos šalims Ilvos Valeikos, vos pusė apklaustų lietuvių sugebėjo paaiškinti, kas yra infliacija, biudžetas, kredito reitingas ir kiti pagrindiniai finansiniai terminai.

„Lietuva užėmė paskutinę vietą, nes tik pusė apklaustųjų sugebėjo teisingai suvesti apibrėžimus“, – pristatydama tyrimą antradienį sakė I. Valeika.

Pasak jos, problemą būtina spręsti bendromis visuomenės, valstybės ir verslo pastangomis.

Lietuvoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję 56 proc. gyventojų, tuo metu Europoje jų dalis siekia daugiau nei du trečdalius (69 proc.).

Nepaisant to, 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog pakankamai gerai supranta finansus, tuo metu 40 proc. žmonių reikėtų pagalbos.

Sąskaitos auga greičiau nei pajamos

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Europos gyventojai patiria vis didesnį finansinį spaudimą. Pasak I. Valeikos, vartotojų sąskaitos auga greičiau nei pajamos, todėl jiems sunku valdyti finansus.

„Vartotojų sąskaitos auga greičiau nei jų pajamos. Vartotojams darosi sunku valdyti finansus, ypač kalbant apie trumpąjį laikotarpį“, – sakė ji.

Vis dėlto net 90 proc. lietuvių teigia pasitikintys savo galimybėmis laiku sumokėti sąskaitas. Tačiau tuo pat metu net trečdalis gyventojų teigia atidedantys sąskaitų mokėjimus.

„Kai patikslinome, kiek gyventojų atideda savo sąskaitų mokėjimus, trečdalis lietuvių vartotojų sakė taip besielgiantys (...). Tendencija yra mažėjanti, tačiau rezultatas vis dar yra didesnis nei kitose ištirtose šalyse“, – sakė ekspertė.

Auga skolinimosi kultūra

Pasak „Intrum“, tyrimas parodė, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje auga skolinimosi kultūra.

„Mes stebime, kad skolinimosi kultūra Europoje auga, ypač tarp jaunų vartotojų“, – sakė I. Valeika.

Lietuvoje sąskaitoms apmokėti per pastaruosius šešis mėnesius skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą 29 proc. šalies gyventojų – 11 proc. daugiau nei pernai – tai viršijo Europos vidurkį.

59 proc. per pastarąjį pusmetį sąskaitoms apmokėti besiskolinusių gyventojų finansinės pagalbos kreipėsi į šeimos narius ar draugus. Beveik trečdalis (30 proc.) teigia skolinęsi iš bankų.

Lietuviai nepatenkinti savo santaupomis

Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai nėra patenkinti tuo, kiek pinigų sutaupo, taip pat baiminasi pensijos amžiaus.

29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustųjų nėra patenkinti kas mėnesį sukaupiamų santaupų suma.

„Priežastys (taupymo – BNS) labai nesiskiria (nuo europiečių – BNS). Taupoma tam, kad padengtų tam tikras netikėtas sąskaitas, kelionėms, paprasčiausiam vartojimui“, – sakė I. Valeika.

Tačiau skirtingai nei dauguma europiečių, lietuviai taip pat taupo „juodai dienai“.

„Lietuvių vartotojai taupo tam atvejui, jeigu prarastų darbą, pajamas“, – sakė „Intrum“ vadovė.

Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Europos vartotojų mokėjimų tyrimas šiemet atliktas septintą kartą, tačiau Lietuvoje pristatytas pirmą kartą.

Facebook komentarai

T Hegvita agro