Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ūkininkai: kodėl dešros plėvelė laikoma pakuote, o šienainio plėvelė – atlieka?

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiuolaikinėje gyvulininkystėje šienainis yra vienas pagrindinių pašarų, todėl jis ruošiamas beveik kiekviename ūkyje. Ūkininkai šienainį laikantys silosinėse – neturi problemų, o vyniojantys į rulonus nuolat susiduria su plėvelės utilizavimo problema.

Šlapia plėvelė ūkininkui 10 kartų brangesnė

Mėsinius galvijus Skuodo r. Ylakių seniūnijoje auginantis Rokas Rozga pastebi, kad priduoti šienainio plėvelę perdirbėjams darosi vis sunkiau, o aplinkosaugininkai šiuo klausimu darosi vis uolesni ir dažniau reikalauja pakuočių utilizavimą patvirtinančių dokumentų.

„Anksčiau priduodant plėvelę nieko nereikėjo mokėti, o nuo praėjusio rudens supirkėjai ėmė reikalauti mokesčio“, – „Agroetai“ dėstė Žemaitijos ūkininkas.

Pasak jo, už toną priduotos plėvelės perdirbėjai prašo 100 eurų, tačiau išskiria esminį momentą: „Gerai jei plėvelė sausa, pastogėje laikyta, o jei šlapia, jos svoris padidėja apie 10 kartų“.

R. Rozga laiko 60 mėsinių galvijų, kartu ūkininkaujantis jo tėvas – nemažą bandą melžiamų karvių, tad jie kartu per sezoną sunaudoja apie 1 000 šienainio rulonų. Ne pastogėje laikyto vieno rulono plėvelė sveria apie 10 kg, o gal ir daugiau, tad aritmetika šioje vietoje akivaizdi.

Ūkininkas, kuris kartu yra ir Skuodo rajono Žemdirbių asociacijos pirmininkas, galvoja ir apie kitus gyvulių augintojus. „Gyventojams pakuočių utilizavimas yra kompensuojamas, bet šienainio rulono plėvelė – taip pat pakuotė“, – savo mintį grindė R.Rozga.

Kas yra pakuotė, o kas – ne?

Kauno rajone pienininkyste besiverčianti Regina Bernatonienė, pritardama kolegai, sakė: „Jei dešros apvalkalas yra pakuotė, tai kodėl šienainio rulono apvalkalas – jau ne“.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių gamintojų asociacijos valdybos pirmininkė „Agroetai“ teigė, kad valdžia niekaip nesprendžia šios problemos.

Jos teigimu, įstatymuose atsirado pataisa, kuri nurodo, jog šienainio rulono plėvelė nebelaikoma „pakuote“ ir jos utilizavimu turi pasirūpinti patys ūkininkai.

„Stambesniuose ūkiuose per sezoną susidaro didžiulis kiekis plėvelės ir už jos išvežimą, jau ir taip prispaustiems pieno gamintojams, reikia sumokėti nemažus pinigus“, – kalbėjo ūkininkė.

Kita vertus, reikėtų suprasti ir plėvelę superkančias įmones. Perdirbti šią atlieką yra sudėtinga, ypač jei ji šlapia. Plėveles perdirbimui vežę į užsienį, taip pat nepatenkinti – dėl karantino užstrigo logistika.

Prioritetas – plėvelės perdirbėjams

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Rita Šernauskienė teigė, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, ūkininkavimo veikloje šienainį į plėvelę pakuojantys patys ar pakavimo paslaugą užsakantys iš trečiųjų asmenų, kaip atliekų darytojai ir turėtojai, privalo rūšiuoti šias atliekas ir atiduoti jas turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti patys, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti, tai yra turi teisės aktais numatytus leidimus ir yra registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Vykdant žemės ūkio veiklą, susidariusias šienainio pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje galima laikinai laikyti iki jų perdavimo atliekų tvarkytojams ne ilgiau kaip vienus metus.

Prieš kelias dienas nuotoliniu būdu vykusiame Aplinkos ministerijos specialistų pasitarime buvo nuspręsta, kadangi šienainio plastikinės plėvelės ir rulonavimo tinklų atliekos susidaro ne buityje, bet žemės ūkio veikloje, tokių atliekų turėtojai atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojams pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir šalinimo. Prioritetą turi teikti tokiems atliekų tvarkytojams, kurie tokias atliekas perdirba.

Tvarkant šienainio plastikinės plėvelės ir rulonavimo tinklų atliekas, kaip ir visas kitas atliekas, pirmenybė turi būti teikiama atliekų perdirbimui, o ne naudojimui energijai gauti ar šalinimui sąvartyne. Atliekų šalinimas sąvartyne turėtų būti kraštutinė atliekų tvarkymo priemonė, kuri galėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai tokių atliekų negalima perdirbti, kitaip panaudoti ar naudoti energijai gauti.

Vilties teikiantis įstatymo projektas

R. Šernauskienė teigia, kad atliekų turėtojas pats arba per vežėją perdavęs atliekas jų tvarkytojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

„Siekdama, kad ūkininkams būtų patogiau ir lengviau rasti reikiamą informaciją apie atliekų tvarkymą, Aplinkos ministerija iki birželio 1 d. savo interneto svetainėje paskelbs atliekų tvarkytojų, priimančių iš žemės ūkio subjektų, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, tvarkyti, įskaitant perdirbimą, šienainio pakuočių atliekas, kontaktinius duomenis“, – „Agroetai“ sakė vyriausioji specialistė.

Pasak jos, dėl to buvo kreiptasi į atliekų tvarkytojus, tvarkančius, įskaitant perdirbimą, plastiko atliekas, ir paprašyta informuoti, ar priima iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių šienainio pakuotės atliekas – plastikinę plėvelę ir rulonavimo tinklus.

„Pagal šiuo metu gautą informaciją, plastikinės plėvelės atliekas priima bent 7 atliekų tvarkytojai, rulonavimo tinklus – 4 atliekų tvarkytojai“, – kalbėjo R. Šernauskienė, akcentuodama, kad informaciją Aplinkos ministerijai pateikė dar ne visi atliekų tvarkytojai.

Siekdama gerinti informavimą, Aplinkos ministerija artimiausiu metu savo interneto svetainėje ketina sukurti rubriką – „Informacija ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms“, kurioje bus skelbiamas ne tik aukščiau minėtas atliekų tvarkytojų sąrašas, bet ir įvairūs paaiškinimai, kaip apskaityti, kaip tvarkyti žemės ūkio veikloje susidarančias atliekas, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus ir pan.

Ministerija yra parengusi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kurį priėmus, būtų atsisakyta išimties ūkininkavimo veikloje naudojamai šienainio pakuotei, o ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms būtų taikomas gamintojo atsakomybės principas. Tačiau šis įstatymo projektas dar derinamas su institucijomis ir socialiniais ekonominiais partneriais.

Facebook komentarai