Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Ūkininkas Edas Sasnauskas šalia bulvių ir grūdinių kultūrų pirmąsyk pasėjo ir kanapių

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Šiaulių rajone, Poviliškių kaime gyvenantis ir ūkininkaujantis Edas Sasnauskas šiemet tikisi gero tiek bulvių, tiek ir grūdinių kultūrų derliaus. Bulves ūkininkas augina jau tris dešimtmečius.
Šiaulių rajone, Poviliškių kaime gyvenantis ir ūkininkaujantis Edas Sasnauskas šiemet tikisi gero tiek bulvių, tiek ir grūdinių kultūrų derliaus. Bulves ūkininkas augina jau tris dešimtmečius.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaulių rajone, Poviliškių kaime tris dešimtmečius ūkininkaujantis Edas Sasnauskas geriausiai žinomas kaip bulvių augintojas. Tačiau šį pavasarį ūkininkas pasėjo ir kanapių, kurias vadina ateities augalu, perversmine kultūra. Galbūt ateityje kanapės pakeis grūdus ar bulves?

Trys dešimtmečiai ūkininkavimo: augino ir kiaules, ir linus, bet pasiliko prie bulvių  

Edas Sasnauskas ūkininkauja tris dešimtmečius. Tėvo pavyzdžių pasekė ir dukra Simona bei sūnus Edvinas. 

Trijuose ūkiuose auginami 178 hektarų bulvių. 

Ūkininkas pasakojo, jog bulves pradėjo auginti dar tarybiniais metais. Tais laikais žmonės, turėdami žemės sklypelius, galėdavo užsiimti papildomu verslu -- užsiauginti bulvių ar kitokių daržovių ir parduoti jas supirkimo punktuose. Vėliau, 1989 metais įkurtame ūkyje, E. Sasnauskas  bulves sodino dviejuose hektaruose.

„Atrodė, jog daug. Derlius būdavo prastas arba, galima sakyti, ir visai jokio nesulaukdavau. Išbandžiau dar daug dalykų“, – su šypsena prisiminė ūkininkas.

Edas Sasnauskas sakė, jog ieškodamas geriausio ir tinkamiausio ūkininkavimo būdo, gaudydamas sėkmę, bandė auginti grūdines kultūras, kopūstus, morkas, svogūnus, burokėlius, linus, liucerną, krapus, agurkus, pomidorus, braškes, laikė melžiamų karvių, kiaulių.

Palaipsniui ūkis išsigrynino. Pirmiausia ūkininkas atsisakė gyvulių. Vėliau nustojo auginti linus, nes žlugo visos Lietuvos linininkystė. Kopūstų, morkų nebeaugino dėl eksporto problemų, didelių investicijų kokybei, pakuotėms ir panašiems dalykams.

„Pasilikome prie to, nuo ko ir pradėjome – bulvių. Sėjame ir grūdus“, – sakė E. Sasnauskas.

Bulvių fasavimo robotizuota linija atstoja 50 žmonių

Didinti bulvių plotų ūkininkas su atžalomis neketina.

Bulvių verslas, Edo Sasnausko įsitikinimu, yra labai rizikingas, ypač priklausomas nuo gamtos. Bene labiausiai bulvių derliui kenkia liūtys, mažiau – sausringi periodai. Ūkininko bulvių laukai nėra dirbtinai drėkinami. Palankiais metais iš hektaro galima prikasti ir iki 60 tonų bulvių. 

„Surenkami lietaus, sniego, polaidžio, nuotekų ar drenažo vandenys galėtų puikiausiai tikti laistymui recirkuliaciniu būdu. Bet reikia leidimo tokiems projektams ir finansinės paramos.  Dabar laistymui naudojamas giluminis vanduo. Manau, visiems aišku, kad vandens išteklius reikia taupyti“, – tvirtino.

E. Sasnausko ir vaikų ūkiai – šalia, laukai išsidėstę maždaug trijų kilometrų spinduliu. Kiekvienas ūkininkas dirba savo laikus, turi atskirus sandėlius, skirtingą techniką. Tačiau vienas kitam reikiamos technikos ar agregatų nuomoja. 

Ateityje dėl dar labiau modernėjančios technikos, ūkininko teigimu, mažiau reikės ir darbuotojų. Trijuose ūkiuose  dirba apie 40 žmonių, dar apie 10-15 dirba sezoniškai. 

Edo Sasnausko ūkyje įdiegta bulvių fasavimo robotizavimo linija, atstojanti 50 žmonių. Taip supakuoti produkcijos, jos sukrauti žmonėms nebūtų įmanoma fiziškai.

Iš hektaro – ir 60 tonų bulvių

Palankiais metais iš hektaro galima prikasti iki 60 tonų bulvių. Derlingi buvo 2015 metai. Iš viso tą rudenį prikasta daugiau kaip 10 000 tonų bulvių iš visų trijų ūkių. Beveik visas derlius iškeliavo į užsienio šalis. Lietuvoje paprastai parduodama tik apie procentą ar du viso derliaus. Bulves E. Sasnauskas eksportuoja į Latviją, Suomiją, Švediją, Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Serbiją, Italiją, Airiją, Angliją... 

„Bet būta ir tokių metų, pavyzdžiui, 2017-ieji, kuomet apie 47 procentų plotų nebuvo įmanoma nukasti dėl smarkių liūčių“, – apgailestavo.

Ūkininkas augina keturių veislių bulves. Kasti ketina pradėti maždaug rugpjūčio 15-25 dienomis, kuomet jau būna nukulti javai. Grūdinių kultūrų per tris ūkius auginama apie 1 000 hektarų, iš jų – daugiau kaip 600 hektarų – Edo Sasnausko ūkyje. Bulvės paprastai nukasamos iki rugsėjo pabaigos. Sandėliuojamos rekonstruotose buvusiose kiaulių fermose.

Edas Sasnauskas tikisi gero šių metų tiek bulvių, tiek ir javų derliaus. Džiugina ir neseniai pradėtų kulti žieminių kviečių kokybė. Ūkininkas su vaikais dalyvauja kooperatyve „Šiaulių aruodas“.

Šiemet kooperatyvas pastatė grūdų elevatorių. Artimiausiu metu grūdus E. Sasnauskas į kooperatyvo sandėlius su naujuoju elevatoriumi  ir veš. Grūdai bus išvalyti, sėkla paruošta. „Nebereikės mums papildomai investuoti į savo sandėlius, darbuotojus  ir panašiai“, – sakė ūkininkas.     

E. Sasnauskas apgailestavo, jog  žemės ūkio produkcija – tik pinga. Per pastarąjį penkmetį, maždaug nuo euro įvedimo, bulvės atpigo 300 procentų. Kai dar cirkuliavo lietuviški pinigai, bulvių kilogramas kainavo 75 centus. Dabar kelerius metus bulves pardavinėja po 10-12 centų. Atlyginimai, trąšos, žemės nuoma, kitos sąnaudos padidėjo iki 200 procentų. Tokius, iš pirmo žvilgsnio stebinančius skaičius, vardijo ūkininkas, pridurdamas, jog bulvių augintojų ateitis nėra užtikrinta. Jei situacija nesikeis, gali tekti bulvių auginimo iš viso atsisakyti.

Edas Sasnauskas užsiima ir papildomu verslu – turi įkūręs įmonę, remontuojančią žemės ūkio ir kitokią techniką.             

Ateities augalai –kanapės

Šį pavasarį Edas Sasnauskas pirmą sykį pasėjo kanapių, kurias vadina ateities ir perversminiais augalais.

Ūkininkas neslėpė nuostabos, kad į kanapių auginimą dar labai kreivai žiūri net Lietuvos vyriausybė.

„Kanapės galėtų padėti atsisakyti vienkartinių plastikinių indų, pakuočių, medvilnės, iš dalies – net metalo. Baldų plokštes sėkmingai galima gaminti ne iš medienos, o iš kanapių pluošto. Kiek miškų išsaugotume! Juk įrodyta, jog iš hektaro kanapių gaunama tiek žaliavos perdirbimui kiek iš hektaro miško. Bet mišką užauginti reikia dešimtmečių, o kanapės užauga per sezoną“, – sakė E. Sasnauskas.

Kanapės, pasak ūkininko, seniai žinoma, bet nepelnytai užmiršta kultūra.  Kodėl nepabandžius jos atgaivinti?      

Facebook komentarai

T Hegvita agro