Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ūkininkus piktina galiojantis Medžioklės įstatymas

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kėdainių rajono ūkininkas Andrius Rutkauskas pasipiktinęs Lietuvoje galiojančiu Medžioklės įstatymu. Kad medžiotojų būrelio nariai nemoka jokio mokesčio žemės sklypų savininkams ar naudotojams už tai, jog naudoja šias žemes medžioklei, ūkininko nuomone, mažų mažiausiai keista.

„Valstybė ima medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, kuris yra apskaičiuojamas pagal medžiotojų būrelių naudojamų medžioklės ploto vieneto dydį, kuriam yra priskirtos žemės sklypų savininkų ir naudotojų žemės, bet nesidalija šiuo gautu mokesčiu už medžioklės išteklių naudojimą su žemės savininkais ir naudotojais“, – teigia A.Rutkauskas, atstovaujantis ne tik savo, bet ir Lietuvos miško, bei žemės savininkų asociacijos interesus.

Ūkininkas tikina, kad atlyginimo tvarka už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą – biurokratizuota ir realiai neveikia, o teisinių paslaugų kaštai išieškant pinigus už medžiojamų gyvūnų žemės ūkio pasėliams ar miškui padarytą žalą – didesni už priteisiamas sumas.

„Žemės savininkai negauna jokios kompensacijos už tai, kad jų žemės sklypai yra naudojami medžioklei, nors daugumoje Europos šalių žemės savininkams tenka 10-20 proc. medžioklės pajamų“, – teigia A.Rutkauskas.

Jo teigimu, vadovaujantis Medžioklės įstatymu, nėra realios galimybės patiems žemės savininkams suformuoti žemės nuosavybės ar naudojimo pagrindu medžioklės plotų vienetą ir jį naudoti medžioklei, o tai pažeidžia žemės savininkų teises.

„Mes patys negalime susikurti naujo medžiotojų būrelio ar savo sklypus komerciniais pagrindais išnuomoti kitam, laisvai pasirinktam medžiotojų būreliui“, – kalbėjo A. Rutkauskas.

Nauda valstybei

Ūkininkas įsitikinęs, kad asmenys atstovaujantys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją, ar kitas medžiotojų organizacijas yra suinteresuoti išsaugoti sovietmečiu sukurtą medžioklės organizavimo sistemą ir atriboti žemės savininkus nuo jų teisės organizuoti medžioklės veiklą. 

„Žemės savininkai ar naudotojai siekia permainų medžioklės organizavimo tvarkoje ir turi atsiriboti nuo dabartinius medžiotojų būrelius ar jų susivienijimus atstovaujančių asmenų”, – teigia A. Rutkauskas.

Jo nuomone, pakeitus Medžioklės įstatymą būtų užtikrintos žemės savininkų teisės, jie galėtų gauti pajamas už jų nuosavybės naudojimą medžioklei.

„Žemės savininkams organizuojant medžiokles komerciniais pagrindais į valstybės biudžetą patektų bendrieji mokesčiai, kurių dabar nemoka medžiotojų būreliai“, – naudą valstybei pastebi A. Rutkauskas. Be to, anot pašnekovo, žemės savininkai iš medžioklės pajamų patys padengtų medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir, laikantis valstybės nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, galėtų subalansuoti iš žemės ūkio ir medžioklės gaunamas pajamas taip, kad nenukentėtų nei medžiojamųjų gyvūnų populiacijos, nei žemės ūkio pasėliai.

Viskas – pagal įstatymą

„Agroeta“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir iš ten gavo paaiškinimą, kad Medžioklės įstatymo nustatyta, kad medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus šaudant arba gaudant, taip pat nustatyta, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl visos lėšos, gautos už šių išteklių naudojimą, atitenka valstybei.

„Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius priklauso ne nuo medžioklės plotų vieneto dydžio, o nuo jų kategorijos, kuri nustatoma pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis“, –  aiškino Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė.

Pasak jos, valstybė nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti jai nuosavybės teise priklausančius medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir už tai gauna nustatytą atlygį. Kadangi ištekliai priklauso valstybei, o ne žemės sklypo savininkui, todėl šios lėšos ir atitenka valstybei.

Aplinkos ministerijos specialistės teigimu, žalos už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, miškui ar hidrotechnikos įrenginiams tvarka nustatyta Medžioklės įstatymu.

„Pažymėtina, kad bet kuri teisinio proceso šalis gali prašyti, kad bylinėjimosi išlaidas sumokėtų antroji proceso šalis“, – apie teisinius procesus kalbėjo J. Urbelionytė. Be to, ji pažymėjo, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos.

Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Jeigu lėšos per nustatytą terminą nesumokamos ar nesikreipiama į teismą dėl paskaičiuotos žalos dydžio, atitinkamos seniūnijos seniūno teikimu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti stabdomas 3 mėn. Jeigu ir per šį laikotarpį žala neatlyginama, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas.

Atsakydama į tai, kad žemės savininkai nori dalyvauti nustatant kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus, J. Urbelionytė teigė, jog vadovaujantis Medžioklės taisyklių nuostatomis, kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, į kurią skiriami AAD, Valstybinių miškų urėdijos, privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų), Lietuvos žemės savininkų asociacijos skyrių (jeigu tokių yra toje savivaldybėje), medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovai.

Paskutinė stotelė – ES teisingumo teismas?

Jau praėjo beveik 8 metai kai Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga (KKŪS) kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu keisti Medžioklės įstatymą ir į jo rengimą įtraukti ir žemės ir miškų savininkų bei žemdirbių savivaldos atstovus, deja, tada jokios reakcijos nebuvo sulaukta.

Jau tuokart buvo pažymima, kad yra pažeidžiamos pagrindinės žemės ir miškų savininkų nuosavybės teisės, kurios įtvirtintos LR Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalyse ,,Nuosavybė neliečiama“ ir ,,Nuosavybės teises saugo įstatymai.

„Mums kelia nuostabą kai medžiotojų interesai, kurie yra tik asmens vidinio pasitenkinimo išdava bei laisvė taip elgtis pagal LR teisės aktus, tiksliau įvardijamas kaip laisvalaikio pomėgis, yra iškeliami virš savininko konstitucinės laisvės į nuosavybę. Manytume, kad tai yra tikras teisinis nihilizmas mūsų teisinėje visuomenėje“, – buvo sakoma AM skirtame KKŪS rašte.

Šia tema „Agroeta“ taip pat pakalbino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Joną Talmantą.

„Viskas yra pagal šiuo metu galiojantį Medžioklės įstatymą ir taisykles“, – sakė pirmininkas ir pridūrė, kad pinigų visi nori. „Suprantu žemės savininkus, bet nieko pakeisti negaliu“, –sakė J. Talmantas.

Ūkininkas A. Rutkauskas rankų nenuleidžia ir planuoja kreiptis į ES Teisingumo teismą.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA