Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ukrainoje verdant aistroms dėl trąšų importo, neramu ir Lietuvoje 

Autorius: Laima UŽUPĖ
Asociatyvi nuotr. "Bioenergy LT" nuotr.
Asociatyvi nuotr. "Bioenergy LT" nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Ukrainoje nuogąstaujama, kad pastaraisiais metais šalyje pradėti trąšų prekybos tyrimai gali baigtis muitų arba kvotų įvedimu, todėl vietinėje rinkoje jos gali brangti, o Europos Sąjunga už tai gali pritaikyti atsakomąsias priemones, dėl kurių nukentės niekuo dėti žemdirbiai. Seimo Kaimo reikalų komiteto duomenimis, Lietuva yra didžiausia ES trąšų eksportuotoja į Ukrainą.

Siekia įtikinti Ukrainos vyriausybę

Šiemet birželio pradžioje Seimo Kaimo reikalų komitetą pasiekė Ukrainos žemės ūkio tarybos informacija, kad Ukrainos Tarpžinybinė tarptautinės prekybos komisija inicijuoja griežtesnius trąšų importo reikalavimus įvedant kvotų ribas Ukrainos partnerėms, įskaitant ES valstybes nares.

„Apie šią iniciatyvą Ukrainos ekonomikos, prekybos ir žemės ūkio reikalų ministerija paskelbė viešai ir pranešė apie ją mūsų prekybos partneriams. (...) Su jais buvo surengtos konsultacijos, vyko konsultacijos ir su ES atstovais. Mūsų žiniomis, sulaukta reakcijos, kad toks sprendimas priimtas ne laiku ir kad mes neturėtume jo įgyvendinti, nes jis gali iššaukti atsakomąsias priemones. Dėl jų Ukrainai bus įvesti vištienos ir grūdų eksporto kiekybiniai apribojimai“, – nuogąstauja Andrii Dykun, minėtos tarybos pirmininkas, kreipimesi į Seimo Kaimo reikalų komitetą.     

Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva dėl trąšų eksporto į Ukrainą yra viena suinteresuotųjų šalių, Andrii Dykun tikisi, kad mūsų šalis galėtų prisidėti prie Ukrainos ūkininkų pastangų įtikinti Ukrainos Vyriausybę nenustatinėti trąšų importo kvotų ribų. Jo atstovaujama taryba – nevyriausybinė organizacija, vienijanti 596 narius, dirbančius daugiau nei 3,5 milijonus hektarų Ukrainos žemės.

Piktnaudžiavo monopoline padėtimi

Ukrainos valdžios teigimu, trąšų prekybos tyrimai pradėti reaguojant į išaugusį trąšų importą iš trečiųjų šalių, tačiau kritikai mano, kad jais gali būti suinteresuoti vietos oligarchai.

Pernai rugsėjį Ukrainos antimonopolinis komitetas konstatavo, kad vienas iš Ukrainoje veikiančių gamintojų, prašęs taikyti trąšų importo ribojimo priemones, piktnaudžiavo monopoline padėtimi rinkoje.  

„Esame giliai susirūpinę ir apgailestaujame dėl Ukrainos ekonomikos, prekybos ir žemės ūkio reikalų ministerijos iniciatyvos taikyti griežtesnius trąšų importo reikalavimus įvedant kvotų ribas Ukrainos partnerėms – ES valstybėms narėms“, – sakoma birželio 16 d. Ukrainos žemės ūkio tarybai ir Ukrainos ekonomikos, prekybos ir žemės ūkio reikalų ministerijai išsiųstame Andriejaus Stančiko, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, rašte.

„Manome, kad bandymai apriboti ES trąšų eksportą yra nesuderinami su Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais ir gali būti įvertinti kaip ES ir Ukrainos susitarimų pažeidimai. Jei minėti suvaržymai būtų įvesti, tai galėtų neigiamai atsiliepti tiek Lietuvos ir Ukrainos dvišaliams, tiek ES ir Ukrainos santykiams“, – teigiama oficialiame rašte.

Daug galimybių, tačiau ir konkurencija didelė

Žemės rinkos liberalizavimui besiruošianti Ukraina išgyvena permainingą laikotarpį ne tik dėl galimo monopolio vietinėje trąšų gamybos rinkoje, bet ir dėl žemės rinkos atvėrimo. Šalis yra bene vienintelė valstybė pasaulyje, kur dėl derlingų žemių, pasitelkus naująsias technologijas ir investicijas, pastaraisiais metais labai didėja grūdinių kultūrų derlingumas.

„Ukraina jau atsigauna. Lietuvai reikės peržiūrėti savo agrarinę viziją ir ekonomiką, mes neatlaikysime konkurencijos, ypatingai augalininkystės srityje“, – pastebi Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, pabrėždamas, kad Ukraina, turinti didelius našios žemės plotus, svarbus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio grūdinių kultūrų aruodas. Investavimu joje domisi Kinija, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados bendrovės. Domisi ir Lietuva.

„Lietuvius labai vilioja Ukrainos rinka, tačiau iki šiol buvusi neapibrėžta situacija ir didelių resursų stoka ribojo jų galimybes“, – sako Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Sergejus Tichomirovas. 

Sieks sutelkti finansinius resursus

„Būtų neteisinga teigti, kad Ukrainoje suplanuota žemės reforma kelia grėsmes Lietuvos žemdirbiams, netgi priešingai – jeigu ilgainiui bus priimtas sprendimas atverti žemės ūkio paskirties žemės pirkimą užsieniečiams ir Ukrainoje registruotiems juridiniams vienetams atsiras galimybė įsigyti žemę ir investuoti į ją. Pastebime, kad Lietuvos ūkininkai domisi tokiomis galimybėmis, tačiau kol procesas nėra prasidėjęs, būtų ankstoka apie tai kalbėti“, – konstatuoja S. Tichomirovas.

Jis prognozuoja, kad žemės pardavimas Ukrainoje ilgalaikėje perspektyvoje dar labiau paskatins investicijas į žemės ūkio sektorių, tačiau trumpuoju laikotarpiu žemės ūkio holdingai ir žemdirbiai sieks sutelkti finansinius resursus, reikalingus žemės išpirkimui, todėl tikėtina, kad žemės ūkio technikos ar kitokių produktų ir sprendimų pirkimai sumažės. 

Ukrainoje jau dirba keletas lietuviškų kompanijų, užsiimančių žemės ūkio vadybos sistemų diegimu, žemės ūkio technikos nuoma, pardavimu ir aptarnavimu. 

Facebook komentarai