Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Už lauko tualetus Lietuvai gresia didžiulės baudos

Autorius: "Jūsų Panevėžys"
Lauko tualetų naikinimo vajui Panevėžio rajonas turi dar porą metų.
Lauko tualetų naikinimo vajui Panevėžio rajonas turi dar porą metų.
Printer Friendly, PDF & Email

Lauko tualetai ir primityvūs nuotekų valymo būdai turėtų išnykti, bet Lietuva nesitvarko taip sparčiai, kaip to reikalauja Europos Sąjunga. Jei Lietuva iki 2023 metų nesugebės įvykdyti reikalavimų, gresia šimtamilijoninės baudos. Tokios lauko būdelės Lietuvai gali kainuoti iki 34 tūkst. eurų baudos per dieną.

Tačiau lauko tualetai, nors gana ir vargani, visai neišnyks. Liks jų ir Panevėžio rajono tose vietovėse, kurios nutolusios nuo didesnių gyvenviečių ir nėra privesta centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Atokiau gyvenantys rajono gyventojai turėtų įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius.

Nustatyti kriterijai

Lietuva, 2004 metais tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Vienas iš jų – kokybiška vandenvala.

Vienas svarbiausių Europos Komisijos kriterijų, kurį Lietuvai įgyvendinti sekasi gana sunkiai, yra, kad ne mažiau kaip 98 proc. aglomeracijoje (aglomeracijas sudaro centrinis miestas branduolys, o apie jį susitelkia mažesni miestai, iš tikrųjų tampantys šio didžiojo miesto priemiesčiais) susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

Likę 2 procentai nuotekų gali būti valomi individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose, kurie privalo atitikti aplinkosauginius reikalavimus.

Dvi sistemos

Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus paaiškino, kokia situacija su lauko tualetais gyvenvietėse ir miestuose.

„Pagal ES nustatytą Miestų nuotekų direktyvą, 58 Lietuvos gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ne mažiau nei 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose. Likę ne daugiau nei 2 proc. nuotekų – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, bet ir jos turi atitikti reikalavimus“, – sakė R. Samkus.

Lauko tualetai išliks

Pasak Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo, teigti, kad lauko tualetų nebebus, – būtų neteisinga.

„Panevėžio rajone lauko tualetai išliks. Juk nemaža rajono teritorijos dalis neturi centralizuotos nuotekų sistemos, o jeigu sistema ir yra, ne visi rajono gyventojai turi lėšų prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos bei namuose įsirengti tualetus, vonios kambarius. Lauko tualetų naudotojai neturi tiek pinigų, kad galėtų nuo namų prisijungti prie jau atvestos magistralės. Tam reikia nemenkos pinigų sumos“, – kalbėjo R. Samkus ir priminė, kad centralizuotos nuotekos sistemos nepasieks atokiau esančių vienkiemių, kaimų.

Skyrė finansavimą

2020 metais Panevėžio rajono savivaldybės taryba patvirtino finansavimo tvarkos aprašą, kuris įteisino dalinį statybos išlaidų finansavimą.

„Individualius nuotekų valymo įrenginius (INVĮ) gyvenamuosiuose būstuose susidarančių nuotekų tvarkymui įsirengę Panevėžio rajono gyventojai pernai galėjo gauti dalinį statybos išlaidų finansavimą. 2020 metų biudžete tam reikalui buvo numatyta 30 tūkst. eurų. Numatyta kompensuoti 50 proc. patirtų išlaidų, tačiau ne daugiau kaip tūkstantį eurų. Tačiau INVĮ statyba finansuojama tik tuo atveju, kai nėra techninės galimybės prisijungti prie magistralinių nuotekų tinklų“, – aiškino Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas R. Samkus ir teigė, kad iš tos pernykštės 30 tūkst. eurų sumos išnaudota apie 6 tūkst. eurų.

Skirs ir šiais metais

Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas sakė, kad patvirtinus 2021 metų biudžetą turėtų atsirasti eilutė, kurioje bus numatytas INVĮ dalinis statybos išlaidų finansavimas.

„Tik šiandien, kadangi dar nepatvirtintas šiųmetis biudžetas, negaliu pasakyti, kokia pinigų suma bus skirta. Tačiau garantuoju, kad ši priemonė – INVĮ dalinis statybos išlaidų finansavimas – bus tęstinė ir šiais metais“, – aiškino R. Samkus.

Reikia aktyvių veiksmų

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Taip J. Neverovičius reagavo į aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

„Sąmoningumo skatinimas yra labai svarbi priemonė ir be jos sunku įsivaizduoti judėjimą į priekį. Aktyviai įmonės, savivaldybės, ministerija turėtų imtis spręsti tuos iššūkius, ar tai būtų prisijungimo gyventojams palengvinimas per finansavimo sprendimus, ar tai būtų labiau strateginis sprendimas judėti link vandentvarkos įmonių centralizavimo“, – sakė vyriausiasis šalies vadovo patarėjas.

Gresia baudos

S. Gentvilas praėjusią savaitę įspėjo, kad dėl neįgyvendinamų Europos Sąjungos reikalavimų, susijusių su gyventojų prijungimu prie centrinių nuotekų tinklų, Lietuvai gresia „šimtamilijoninės baudos“.

Anot jo, 2020 metų liepą 38,5 tūkst. žmonių, gyvenančių daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, nebuvo prijungti prie centralizuotų tinklų. Ministras šiuos gyventojus taip pat perspėjo apie galimybę sulaukti inspektorių vizito.

Europos Komisija pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais.

Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc.– individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius aiškino, kad pernai Savivaldybės taryba patvirtino finansavimo tvarką, kuri įteisino dalinį statybos išlaidų finansavimą.

„Individualius nuotekų valymo įrenginius (INVĮ) gyvenamuosiuose būstuose susidarančių nuotekų tvarkymui įsirengę Panevėžio rajono gyventojai pernai galėjo gauti dalinį statybos išlaidų finansavimą – biudžete tam reikalui buvo numatyta 30 tūkst. eurų. Tačiau tuo finansavimu ne daug kas pasinaudojo. Gal kokių trijų ūkių savininkai. Bėda tokia, kad norint gauti pinigų, reikėjo išpildyti labai daug sąlygų, kurios susijusios su dokumentais, projektais. Šių metų biudžete numatysime lėšas, bet pakeisime jų skyrimo principus – supaprastinsime.“

Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šliažas teigė, kad Paįstrio gyvenvietėje nėra tiek jau daug likusių lauko tualetų.

„Nors nėra privestos centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos gyvenvietėje, bet žmonės įsirengė individualias nuotekoms skirtas talpas, kurias privalo stebėti ir laikas nuo laiko kviesti specialias tarnybas išsiurbti nuotekas. Norint įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius, reikia turėti nemažai lėšų. Beje, lauko tualetai atokiose vietose išliks. Juk bobulytė, gyvenanti viena ir toli nuo gyvenvietės, tikrai negalės įsirengti individualios nuotekų valymo sistemos arba prisijungti prie centralizuotos sistemos. Manau, kad ir JAV prerijose lauko tualetai yra išlikę.“

"Tėvynė"

Facebook komentarai