Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

V. Liakas: pavasarį reikia klausytis augalų

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šis pavasaris sugražino mus į įprastines sąlygas, per keletą metų buvome pripratę prie labiau pietiniams regionams būdingų pavasarių. Daug kartų rašėme, kad, vyraujant vėsiems orams, ankstyvas žiemkenčių tręšimas azoto, o ypač sieros, trąšomis neracionalus. Esant žemai dirvos temperatūrai, azotas dėl dirvožemyje vykstančių reakcijų gali duoti atvirkštinį efektą – silpninti šaknų augimą.  Tręšę prieš pat didžiąsias pavasario šventes arba po jų, elgiasi racionaliausiai, bet tai atskira tema.

Dabar reikia darbus sudėlioti taip, kad esant palankioms sąlygoms būtų galima pasėti vasarinius javus ir pasirūpinti žiemkenčiais. Sėti į šaltą dirvą taip pat neracionalu, o jei jau taip atsitiko, kad vasariniai kviečiai pasėti, reikia susitaikyti su intensyvesniu ligų plitimu jų pasėliuose, nes šalta dirva palanki ligų sukėlėjams ir kuo sėklos ilgiau nedygsta arba dygsta lėtai, „pergalės šokius šoka“ patogenai. Visi puikiai žino, kaip sudėtinga spręsti šaknų puvinių problemas.

 Natūralioje aplinkoje augalai auga simbiozėje su įvairiais mikroorganizmais, įskaitant bakterijas, grybus, dumblius ir t.t. Dauguma mikroorganizmų randasi šaknų rizosferoje, kai kurie iš jų yra laisvi, o kai kurie tiesiogiai susiję su šaknimis ar net įsikuria šaknų audiniuose. Vieni mikroorganizmai naudingi augalams, kiti parazitiniai, sukeliantys ligas, kai kurie neturi jokio poveikio augalų augimui. Naudingi mikroorganizmai dažniausiai sukuria simbiotinius ryšius, tuomet augalinės kilmės fotosintezės asimiliatai „keičiami“ į mikroorganizmų įsavinamus arba atpalaiduojamus mineralus.  Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria simbiotiniams mikroorganizmams, kad būtų galima sukurti ir į gamybą įdiegti naujas aplinkai naudingas augalų augimą skatinančių mikroorganizmų linijas. Atlikus eksperimentus nustatyta, kad kai kuriuose biostimuliatoriuose yra augimo stimuliatorių, ypač jūros dumblių ekstraktuose ir jie inicijuoja fitohormonų sintezę ir turi įtakos augalų augimui.

Rudenį vertinant pasėlius buvo galima teigti, kad daugeliu atvejų buvo suformuoti produktyvūs pasėliai, tačiau šilta žiema (po sniegu augalams buvo šilta) ir pavasaris su šalnomis įnešė  pataisas. Vertinant augalų būklę ir laiką iki tam tikrų vystymosi tarpsnių, matosi, kad reikės atstatyti augalų produktyvumą, naudojant biostimuliatorius deriniuose su mikroelementais. Biostimuliatoriai dažniausiai naudojami kaip mitybos papildai deriniuose su lapų trąšomis, bakteriniais preparatais ar augalų apsaugos priemonėmis. Labai svarbus biostimuliatorių išpurškimo laikas, moksliniais tyrimais nustatyta, kad jie turėtų būti išpurškiami augalų augimo tarpsniuose, lemiančiuose būsimą derlių. Tai gali būti sėklų dygimo (apveliamos sėklos),  krūmijimosi, bamblėjimo, butonizacijos tarpsniais, o kai kurie naudojami derliaus formavimosi metu.

Visi gyvi organizmai, tame tarpe ir augalai, dažnai veikiami nepalankių veiksnių. Tam tikras neigiamo dirgiklio intensyvumas ir trukmė sukelia stresą, o augalo ar kito organizmo atskas – nespecifinė reakcija. Augalai, skirtingai nuo kitų gyvų organizmų, negali pabėgti iš kenksmingos aplinkos, jie evoliucijos eigoje sukūrė kitokias gynybines strategijas, įskaitant gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos ir išvengti streso. Akivaizdu, kad augalų auginimo metodai, pagrįsti tik auginimo technologijų tobulinimu (žemės dirbimas, atsėliavimas, tręšimas, augalų apsauga ir kt.), yra riboti dėl nepakankamai efektyviai išnaudojamo veislių genetinio potencialo. Lauko sąlygomis sudėtinga užkirsti kelią neigiamam abiotinių veiksnių poveikiui, dėl to intensyvių augalų veislių auginimo technologijos turėtų būti grindžiamos augimo ir vystymosi stimuliavimu, kartu mažinant žmonėms ir aplinkai kylančius pavojus bei užtikrinant saugios, aukštos kokybės produkcijos gamybą. Panašu, kad biostimuliatorių naudojimas yra viena iš priemonių patenkinti organinių medžiagų, pagrįstų biologiškai aktyviomis, aplinkai nekenksmingomis medžiagomis, poreikį. Kodėl kalbame apie biostimuliatorius? Eksperimentais nustatyta, kad biostimuliatoriai padidina chlorofilo kiekį, o tai labai svarbu fotosintezės aktyvumui. Kuo augalai fotosintezės metu sukurs daugiau organinių junginių, tuo daugiau jų nutekės į šaknis, tuomet augalai, padedami mikroorganizmų, įsavins daugiau maisto medžiagų. Jei bus tręšiama mineralinėmis trąšomis, o augalų fotosintezės intensyvumas bus menkas, naudos iš trąšų bus mažai. Augalų stimuliavimas preparatais, turinčiais jūros dumblių, ne tik padidina fotosintezės aktyvumą, bet skatina ir kai kurias dirvožemyje esančias bakterijas, mieles, grybus bei gamina augalams naudingus molekulinius junginius. Kai kurie biostimuliatoriai sukelia augalų atsparumą, dėl to galima efektyviau naudoti augalų apsaugos priemones. Didžiausias preparatų efektyvumas pasiekiamas, naudojant juos prieš numatomą stresą. Naudojant po streso poveikio, augalai atsigauna greičiau, bet reikia parinkti specifinius preparatus, purškimas tik dėl purškimo gali nebūti efektyvus. Labai svarbu, kad preparatai būtų išbandyti šalyje, kurioje naudojami.

Tokio pavasario, kaip šis, sąlygomis naudinga bus naudoti biostimuliatorius, sudėtyje turinčius amino rūgščių bei polifenolių. Fiziologinių procesų atnaujinimui augalams reikia daug energijos. Preparatai, turintys amino rūgščių, padėtų sutaupyti energijos, reikalingos kitiems augalų poreikiams, vienas iš tokių – atsigavimas po streso.

Šiuo metu daug šiuolaikiškai dirbančių žemdirbių pereina prie draugiškų aplinkai technologijų, siekdami pagerinti augalų produktyvumą su mažesnėmis sąnaudomis. Siekiant pasiekti tvarumą, reikėtų vykdyti tam tikrų augalų rūšių ar veislių selekciją, tačiau tai ilgas kelias, o ir nėra garantijų, kad patobulinta veislė toleruos specifinius abiotinius stresus. Dėl to mokslininkai daug dėmesio skiria egzogeninių preparatų naudojimui abiotinio streso tolerancijai padidinti. Tačiau šiuolaikiniam žemės ūkiui reikalinga ne tik augalų apsauga nuo abiotinių stresų, bet ir pigesnis augalų produktyvumo padidinimo būdas. Biostimuliatoriai galėtų būti puiki ir perspektyvi alternatyva, galinti sustiprinti augalus, pagerinti maisto medžiagų įsavinimą, padidinti augalų toleranciją stresams, išplėsti pasėlių kokybės rodiklius bei užtikrinti optimalų produktyvumą.  

Facebook komentarai