Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

V. Liakas: ruošiantis darbams, pravers ankstesnių metų patirtys

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Neužilgo kalendorinis pavasaris. Truputį palauksime ir pamatysime, kaip išsilaikė žiemkenčiai po sniegu. Ar baimės dėl žiemkenčių būklės teliks baimėmis, ar reikės priimti kitus sprendimus, tai yra nuolatinės virtualių pokalbių temos.

Artėjant pavasariui, suaktyvėjo diskusijos ir apie dirvožemio būklę bei žemės dirbimo būdus. Viena iš problemų yra, kaip nustatyti tinkamą gamtos išteklių naudojimo bei biotinių ir abiotinių veiksnių įtakos cenozėms poveikį, pasirinkus vieną ar kitą žemės dirbimo sprendimą. Nepaisant padidėjusio cheminių medžiagų naudojimo, šiandien nepavyksta pasiekti didžiausio  žemės išteklių efektyvumo potencialo, nes susiduriama su netinkamu požiūriu į jų naudojimą. Daug kalbama apie dirvožemio vertinimą, tyrimus ir panašiai, bet ar pakanka dirvožemio vertinimo, atsižvelgiant tik į maistines medžiagas? Praktika rodo, kad reikia vertinti ir kitas dirvožemio savybes, tik cheminių savybių vertinimo šiandien nepakanka, siekiant užtikrinti jo naudojimo efektyvumą ir tvarumą. Dažnai girdime išvadą – dirvožemis tinkamas. Dirvožemio tinkamumas naudojimui yra dinamiškas supratimas, susijęs su ypatumais, kuriuos padarė žmogaus veikla ir pasėlių struktūros valdymas.

Praktika rodo, kad daugiausiai nemalonumų augintojams, siekiant numatyto augalų produktyvumo, sukelia dirvos suslėgimas. Suslėgti sluoksniai žemės ūkio paskirties dirvožemiuose atsiranda dėl išorinio mašinų poveikio arba kai kuriais atvejais tai gali būti natūralus dirvožemio dalelių prisitaikymo procesas. Didėjant dirvožemio tankiui ir mažėjant bendram poringumui, didėja dirvožemio pasipriešinimas šaknų prasiskverbimui, o tai trukdo šaknų augimui ir apriboja vandens bei oro judėjimą dirvožemio profilyje. Dėl prastos šaknų sistemos aeracijos, augalai patiria stresus ir dalis jų žūsta, dėl to matome smarkiai praretėjusius pasėlius prieš nuimant derlių, o derlius tiesiogiai priklauso nuo pasėlio tankumo.

Šiemet, jei ir neišplis pelėsis, tai dirvos paviršiaus suslėgimas daugeliu atvejų bus rimta problema. Sumažėjus vandens įsiskverbimui ir padidėjus nuotėkiui, netenkama didelės dalies vandens ir dirvožemio, o tai skatina viršutinio dirvožemio sluoksnio nuskurdimą. Daugeliu atvejų augalai nuo nepalankių veiksnių nukenčia dėl to, kad šaknys susiduria su dideliu dirvožemio pasipriešinimu, jos formuojasi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kur greitai išsenka vandens ir maisto medžiagų atsargos, dėl to netenkama nemenkos dalies  derliaus. Kiekvienas augintojas pastebi, kad dirvožemio sutankinimo poveikis pasėlių struktūrai ir augalų produktyvumui padidėja, esant nepakankamam kritulių kiekiui, trumpalaikės sausros taip pat gali padaryti daug žalos kai kuriems augalams.

Nors mechaniniai žemės dirbimo būdai, naudojami dirvos sutankinimo pašalinimui, pvz., gilus purenimas, pagerina fizines dirvožemio savybes, bet jų poveikis dažniausiai trumpalaikis. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu esmingą įtaką dirvožemio savybėms galima pastebėti, atsisakius agresyvaus žemės dirbimo ir į sėjomainą įvedant agresyvias šaknis turinčius augalus. Renkantis posėlinius augalus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas augalams su stipriomis šaknimis, bet kai kurie augalai, turintys silpnesnes šaknis, taip pat geba prasiskverbti į gilius dirvožemio sluoksnius.

Kaskart dažniau augintojai kalba apie nulinį žemės dirbimą. Tai gana viliojanti žemės dirbimo sistema, esmingai mažinanti dirvožemio trikdymą ir didinanti organinių medžiagų kaupimąsi dirvožemyje bei didinanti augalų produktyvumą. Kitose šalyse tai labai paplitusi technologija, pvz., Brazilijoje, maždaug pusėje žemės ūkio paskirties žemių praktikuojama tiesioginė sėja. Tačiau revoliucinių sprendimų priimti nevertėtų, dirvožemio formavimasis vyksta evoliucijos keliu ir nereikia tikėtis, kad staiga viskas pasikeis. Ne vienas augintojas, pabandęs vieną ar kitą sprendimą, atsitraukia, nes nepastebi pokyčių. Trumpalaikiai organinių medžiagų kaupimosi dirvožemyje pokyčiai, atsirandantys pakeitus žemės dirbimo praktiką, būna nedideli ir juos sunku įvertinti. Priimant sprendimus, reikia prisiminti, kad dirvožemio organinės medžiagos jautrios kai kuriems žemės dirbimo būdams. Jautrumas atsiranda dėl to, kad tam tikrą dirvožemio organinės medžiagos dalį sudaro ne tik augalinės liekanos, bet ir dirvožemio mikroorganizmų ir faunos veiklos atliekos (grybiena, sporos, griaučiai, išmatos, fermentai, sėklos, šaknų fragmentai ir t.t.). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žemės dirbimo optimizavimas ir posėlinių augalų auginimas turi teigiamos įtakos dirvožemio mikroorganizmų bendrijoms. Tačiau apie žemės dirbimo poveikį mikroorganizmų bendrijoms žinome mažiau nei fizinėms ir cheminėms dirvožemio savybėms. Patys augintojai jau supranta, kad sumažinus ar atsisakius agresyvaus žemės dirbimo, galima pagerinti dirvožemio struktūrą ir vandens filtraciją. Tuo tarpu tinkamai parinkti (ne dėl pliuso) posėliniai augalai pagerina C ir N balansą per augalinių liekanų skaidymą, šaknų išskyras ir azoto fiksaciją iš atmosferos. Posėlinių augalų ir supaprastinto žemės dirbimo, paliekant augalines liekanas paviršiuje, nauda ir išlaidos pasirinktai technologijai priklauso nuo konkretaus agronominio konteksto. Pvz., tinkamai parinkti posėliniai augalai gali pagerinti dirvožemio vandens filtraciją ir padidinti jo kaupimosi pajėgumus ir reikšmingai pagerinti pasėlių produktyvumą. Jau įsitikinome, kaip svarbu suderinti žemės dirbimą su auginamų augalų fiziologija bei morfologija. Tinkamai parinktų augalų ir žemės dirbimo sinergija gali sumažinti dirvožemio eroziją, padidinti mikroorganizmų biomasę, kontroliuoti piktžolių plitimą, sumažinti maistinių medžiagų pertekliaus išplovimą į gruntinius vandenis. Priimant sprendimą, reikia iš anksto planuoti papildomas išlaidas, nes pilnaverčių posėlinių augalų sėklos kainuoja, būtina įvertinti ir tai, kad vyraujant sausiems orams, gali sumažėti vandens kiekis, reikalingas augalams, sėjamiems po posėlinių augalų. Buvo ne vienas atvejis, kai rudenį labai prastai dygo kviečiai po tam tikrų posėlinių augalų. Taip pat reikia parinkti posėlinius augalus, kad jie būtų pakankamai greitai skaidomi arba technologijoje numatyti specialius mikrobiologinius preparatus, inicijuojančius augalinių liekanų mineralizaciją.

Ūkininkavimas be žemės dirbimo gali sumažinti išlaidas, sumažinant sunkios ir brangios įrangos naudojimą, taip pat gali padidėti organinių medžiagų kaupimasis dirvos paviršiuje dėl sumažėjusios erozijos ir pagerėjusio drėgmės ir šilumos režimo. Tačiau ši technologijas sudėtingesnė, nes reikia atidžiau stebėti augalus, pereinamuoju laikotarpiu neapsieinama be herbicidų, manome, kad tai nėra esminis klausimas, nes nesutikome žemdirbių, kurie taikydami agresyvų žemės dirbimą būtų atsisakę herbicidų. Siekiantys geriausių rezultatų augintojai į technologijas papildomai įveda biologinius preparatus (mėšlą, humines rūgštis, mikrobiologinius preparatus, amino rūgštis ir t.t.). Mikroorganizmai šiose technologijose yra nepaprastai svarbūs, palaikant fizinę dirvožemio struktūrą ir daugelį jo funkcijų, tačiau kol kas augintojai stebėtinai mažai žino apie tai, kaip žemės dirbimas ir augalų bendrijos veikia mikroorganizmų bendrijas ir jų įtaką agroekosistemoms.

Šalių, kuriose taikomas supaprastintas žemės dirbimas, praktika rodo, kad 30 cm dirvos sluoksnyje bendras organinės anglies kiekis padidėja vidutiniškai 15 – 50 proc., azoto kiekis vidutiniškai 15 – 40 proc., o vandens stabilumas – 55 – 140 proc., lyginant su agresyviu žemės dirbimu.   

Facebook komentarai