Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vadina sėkme: pagelbėjo raudonosios knygos „egzemplioriui“ – mažajam ereliui rėksniui

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Mažasis erelis rėksnys.
Mažasis erelis rėksnys.
Printer Friendly, PDF & Email

„Tai saugomas paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, bet kad tai būtų labai retas, tai taip nėra“, – tikina Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis paklaustas apie netikėtą svečią – mažojo erelio rėksnio jauniklį.

Į Lietuvą mažieji ereliai rėksniai atskrenda kovą-balandį. Lietuvoje yra šių paukščių visos Europos populiacijos centras. Tai pakankamai įprastas paukštis Vakarų ir Rytų Lietuvoje, kai kuriose centrinėse šalies dalyse, tačiau pakankamai retas Pietų Lietuvoje. Kitose Europos šalyse šis paukštis jau yra retas ir netgi nykstantis.

„Važiavome nuo Krosnos, sukome pro mišką link Dusios. Prieš akis pamatėme paukštį, jis  tiesiog ant kelio stovėjo ir niekur nesitraukė. Žiūriu: fainas paukštis, išskirtinis, gaila būtų, jei pro šalį bėgdama kokia lapukė jį nuneštų “, – paprastai mažojo erelio rėksnio jauniklio suradimo istoriją pasakoja marijampolietis. Anot jo, paukštis buvo pasyvus, net nebandė bėgti ar skristi. „Skambinau girininkui, paskui į „Nuarą“, bet galiausiai nutarėme, kad arčiausia nuvežti jį  Žuvinto biosferos rezervato specialistams. Jie tikrai daugiau išmano“, – pasakoja vaikinas.

Pasirodo, mažojo ereliuko gelbėtojas-medžiotojas, baigęs miškininkystę. „Ne viską, ką randi, pamatai miške būtina surinkti, artintis ir imti į rankas. Jei būčiau matęs, kad paukštis bent 5-6 metrus paskrenda, prie jo nė nebūčiau artinęsis, bet jis net nebandė bėgti nuo mūsų, todėl nusprendėme, kad reikia kažką daryti. Matėsi, kad energijos jam trūksta, pasyvus toks buvo“, – tikina Tautvydas Žibūda.

Prisipažįsta, turėjęs poilsio dieną, tad jokia bėda, kad planus teko, kiek pakeisti. Anot jo, netgi visai puiki atrakcija išėjusi. Nuvežę paukštį, dar ir po Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centrą pasižvalgę. „Jokia problema, viskas gerai, poilsio diena, tad niekas mums nesusitrukdė“, – tikina Tautvydas. Anot vaikino, jiems netgi pasisekė, kad galėjo pagelbėti paukščiui iš Raudonosios knygos – mažajam ereliui rėksniui.  „Gamta – visų mūsų“, – teigia Tautvydas.

Pamaitino ereliuką specialistai stirniena. „Tai dar „žalias“ mažasis erelis rėksnys, kurį mums atgabeno iš Kalniškės miško. Neskraidantį, alkaną. Dabar palesintas, patupdytas medyje, ten pat, kur aptiktas. Gal bus surastas tėvų? Jei ne, patys turėsime rūpestį“, – brūkštelėjo specialistai Žuvinto biosferos rezervato internetiniame puslapyje.

 „Paprastai tokio amžiaus jauniklį suranda tėvai ir nesvarbu, kad jis – ne lizde patupdytas“, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Anot jo, tikimybė, kad mažylis išgyvens labai didelė. „Kontroliuosime padėtį, stebėsime, jei matysime, kad erelis nemaitinamas, tada imsimės priemonių“, – tikina jis. Ar dažnai jums tokių įspūdingų paukščių atveža žmonės? „Retai“, – teigia A. Pranaitis.

Mažieji ereliai rėksniai peri ne tik Krosnos girininkijos (Lazdijų rajonas) Kalniškės miške, bet ir Giraitės miške. Pernai Giraitės miške iškeltame lizde, iš medžių šakų sukonstruotame, padarytame patogiame priėjime paukščiams, apgenėjus šakas, kad plėšrūs žinduoliai neužpultų lizdo, sėkmingai užaugo mažasis erelis rėksnys. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad lizdas buvo konstruotas kitam paukščiui- juodajam gandrui. Lizdą sukonstravęs gamtininkas net nustebo pastebėjęs jame sparnus didingai mosuojantį mažąjį erelį rėksnį.

Facebook komentarai