Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Valdžios melžiama karvė – brangiai apmokestinta miško žemė

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Ieškoti teisybės pas valdninkus, tai tas pats, kas eiti nepažįstamo miško takeliu.
Ieškoti teisybės pas valdninkus, tai tas pats, kas eiti nepažįstamo miško takeliu.
Printer Friendly, PDF & Email

Kiekvienas bent kiek besidomintis įstatymais pasakytų, jog miškas Lietuvoje žemės mokesčiu neapmokestinamas, tačiau įstatymo leidėjai Žemės mokesčio įstatyme paliko landą, leidžiančią miško žemę paversti valdžios melžiama karve. Politikai, lenktyniaujantys, kas pasiūlys ūkininkams didesnę žemės mokesčio lengvatą, „miškininkų“ niekada neprisimena, todėl už kirtimus, miško aikšteles ir kitus medžiais neapaugusius plotus, miško savininkai moka kelis kartus daugiau nei pamiškėje javus auginantys ūkininkai.

Suabejojo mokesčio teisingumu

Laukuvoje (Šilalės r.) gyvenantis miškininkas Jonas Šedbaras yra profesionalus miško inžinierius, daug metų dirbo girininku, todėl gerai žino, kas yra miškas. O ir Miškų įstatymas mišką apibūdina ne tik kaip medžiais apaugusį plotą – tai ir „kita miško augmenija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės)“ žemės plotas.

Nedaug kuo skiriasi šiame įstatyme pateikiamas miško žemės apibūdinimas – sakoma, kad tai „apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas.

Žemės mokesčio įstatymo 4 str. nurodoma, jog mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Jei miško žemė pagal Miškų įstatymą yra ir kirtavietės, žuvę medynai, medelynai, daigynai bei žaliaviniai krūmynai, atrodytų, jog mokestis už tokius plotus neturėtų būti skaičiuojamas.

Tačiau pernai keturi iš penkių Šedbarų šeimos valdomų miško sklypų buvo apmokestinti žemės mokesčiu – Šilalės savivaldybė miškų ūkio paskirties žemei, priskirta miško paskirčiai, bet nepatenkančiai į miško plotus, nustatė 1,5 proc. mokesčio tarifą.

J. Šedbaras bandė rasti teisybę, bet atsitrenkė kaip į sieną – valdininkai jį tol siuntinėjo nuo Einošiaus pas Keipošių, kol užsidarė ratas ir galima buvo vėl pradėti nuo pradžių.

Teisybės paieškos - bevaisės

J. Šedbaras tikina, jog niekada anksčiau mokesčių už miško žemę nemokėjo – jei ir būdavo deklaracijoje įrašytas koks litas, tai tik už miške esančius vandens plotus. O štai pernai už 4,35 ha sklypą, kurio paskirtis VĮ „Registrų centras“ išduotame pažymėjime nurodyta „miškų ūkio“, o naudojimas – „ūkinių miškų sklypai“, teko sumokėti 42 eurų mokestį.

„Registrų centro“ duomenimis, sklype miško plotas užima 1,78 ha, kita žemė – 2,55 ha.

„Įstatyme išaiškinta, kas yra miškų ūkio paskirties žemė – tai mišku apaugę plotas (medynai), taip pat kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštelės, keliai, kvartalų technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, poilsio ir žvėrių aikštelės, miškui įveisti skirta žemė. Bet man aiškinama, jog neapmokestinama tik ta žemė, kurioje auga miškas. O tai kirtimai, želdiniai – ne miškas?“ – stebėjosi J. Šedbaras.

Ieškodamas teisybės, žmogus pirmiausia kreipėsi į Šilalės merą ir savivaldybės tarybą, tikėdamasis, jog jo argumentai taps pagrindu valdininkams pasidomėti, ar teisingai renkami mokesčiai. Po dviejų dienų gavęs atsakymą, miškininkas neteko žado: Šilalės meras savo rašte pakartojo visus jo paties surašytus argumentus, o gale pridėjo sakinį, jog miškų ūkio žemė apmokestinama 1,5 proc. tarifu. Pabandęs antrą kartą prasimušti iki mero ir savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto, nieko nepešė.

Tada pradėjo minti valdininkų kabinetų slenksčius. Irgi veltui. Šilalės savivaldybės administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus specialistės jį siuntė į Valstybinę mokesčių inspekciją, šios institucijos darbuotojos aiškino, jog teisybės reikia ieškoti „Registrų centre“.

Pastarajame siuntė į Nacionalinę žemės tarnybą. Vienintelis pasiūlymas – atlikti  geodezinius matavimusi ir keisti įrašus „Registrų centro“ išduodamame nekilnojamojo turto pažymėjime. J. Šedbaras sako seniai įsitikinęs, jog geodeziniai matavimai būtų tik pinigų paleidimas vėjais. Ras matininkas kirtavietę, želdinius ir užrašys „kita žemė“, už kurią reikia mokėti brangiau nei už žemės ūkio paskirties žemę.

Mokesčiai – triskart didesni

 „Suprantu, kad miškų ūkio paskirties žemėje gali būti ne miško žemės, jei ji kada anksčiau buvo išdalinta miško darbininkams kaip dala žemės ūkiui, joje įveistas sodas, yra pievos, ar vandenys. Va, mieste, prie pušyno pastatyti namai tikrai nepatenka į miško plotą. Miške yra eiguvų, girininkijų sklypų. Tokia žemė ir turi būti apmokestinta, bet kodėl apmokestinami miškų ūkio paskirties žemės sklypai – nesuprantu“, – svarstė laukuviškis.

Už 2,55 ha „kitos žemės“ miškų ūkio paskirties sklype, kuriame, jei tikėsime „Registrų centro“ išduotu pažymėjimu, auga „želdiniai“, Šedbarai pernai sumokėjo 42 Eur žemės mokesčio. Tuo tarpu 4,7 ha žemės ūkio paskirties žemės savivaldybės buvo apmokestinti 14 Eur žemės mokesčiu.

„Tik pagalvokit, miškas auga dešimtmečius, pušims subręsti reikia viso šimto metų - derliaus juk kasmet nenuimame, kaip tie, kurie sėja javus. Bet mokame daug didesnius mokesčius. Jokios naudos neduodantis 1 ha miške apmokestintas 3 kartus brangiau nei ūkininkų žemė, nuo kurios kasmet imamas derlius“, – piktinosi J. Šedbaras.

VMI: lengvata tik miškui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė paaiškino, jog miško žemė ir miškų ūkio paskirties žemė yra skirtingos sąvokos.

VMI vadovaujasi Žemės įstatymo 26 straipsniu, kuris nurodo, jog miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriamas mišku apaugęs plotas (medynai), neapaugęs mišku plotas - kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos, žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, žemė, kurioje numatyta įveisti mišką ir miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės, duomenis žemės mokesčiui apskaičiuoti teikia „Registrų centras“. Apskaičiuojant žemės mokestį miškų ūkio paskirties žemei, iš viso tokios žemės ploto atimamas miško žemės plotas, kuris nurodytas Nekilnojamojo turto registre, o likusio apmokestinamojo ploto mokestinė vertė yra dauginama iš savivaldybės sprendimu tokiai žemei nustatyto žemės mokesčio tarifo.

S. Aliukonytė-Šnirienė paaiškino, jog apskaičiuojant 4,35 ha miškų ūkio paskirties sklypo žemės mokestį, iš sklypo ploto atimtas 1,78 ha miško plotas, o likę 2,55 ha mokestinė vertė dauginama iš savivaldybės nustatyto žemės mokesčio tarifo miškų ūkio paskirties žemei.

„Jeigu žemės sklype buvo pasodintas miškas, jis turėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nurodytas jo plotas. Pagal Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 15 punktą, žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenys turi būti patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 metus po jų įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą“, – akcentuoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė.

Akivaizdu, jog šią įstatymų leidėjų sukurtą abrakadabrą galėtų išspręsti tik Seimas. Bet gali būti, jog tokia „klaida“ specialiai siekiama surinkti daugiau mokesčių.

Facebook komentarai