Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Valgomieji sausmedžiai pirmieji dovanoja uogas

Autorius: Jurga SAJENKIENĖ
Valgomieji sausmedžiai pirmieji dovanoja uogas.
Valgomieji sausmedžiai pirmieji dovanoja uogas.
Printer Friendly, PDF & Email

Vasaros pradžioje kartu su pirmosiomis braškėmis, neretai ir anksčiau, prisirpsta valgomųjų sausmedžių uogos. Nors dar visai neseniai apie sausmedžius žinojo vienas kitas, o dabar jų trokšta vis daugiau sodininkų, pamėgusių pailgų, mėlynų uogų malonią rūgštelę, atgaivinančią karštą dieną. Vienos pirmųjų prisirpstančios uogos puikiai tinka ir kokteiliams, uogienėms virti, šaldyti ir net džiovinti.

20-25 metus gerai derantys valgomieji sausmedžiai kai kada yra painiojami ir gretinami su šilauogėmis. Iš tiesų, uogos skoniu jas primena, tačiau auginimo sąlygos visai kitokios. Sausmedžiams nereikia rūgščių durpių, tad įveisti atsieina kur kas pigiau nei šilauoges.

Valgomieji sausmedžiai nėra naujas ar nežinomas augalas. Jie savaime auga Šiaurės Amerikoje ir Tolimuosiuose Rytuose, bet artimiausia savaiminė paplitimo vietovė yra Rusija, todėl dažniausiai Europoje jų kilmės šalis yra iš Rusijos Azijinės dalies, Rusijos Tolimųjų Rytų dalies bei Rusijos Sibiro. Tarybiniais metais sausmedžiai Lietuvoje buvo auginami sodininkų entuziastų, besidominčių retesniais ir įdomesniais augalais. Šiuo metu sausmedis mūsuose vis populiarėja, nes yra vienas iš atspariausių sodo augalų šalčiui, nederlingumui ir kitoms sudėtingoms sąlygoms. Jo uogos labai gaivios ir skanios, skoniu, kaip jau minėta,  primenančios šilauoges ar vaivorus, pailgos formos, tvirtu minkštimu, su lengva vaškine plutele, vertingos savo chemine sudėtimi.

Valgomieji sausmedžiai pražysta labai anksti, balandžio pabaigoje, po geltonžiedžių sedulų. Uogos sunoksta maždaug po mėnesio, dažniausiai kartu su ankstyvosiomis braškių veislėmis, o kartais net ir anksčiau už braškes, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje – priklauso nuo oro sąlygų.

Labai svarbu žinoti, kad sausmedžių vegetacijos ciklas yra labai trumpas. Kadangi jie auga Sibire, ten vasaros trumpos, todėl augalas turi greitai suspėti sužydėti, užmegzti ir sunokinti uogas. Dėl šių priežasčių vasaros viduryje valgomojo sausmedžio lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o tai daugelį augintojų išgąsdina. To bijoti nereikėtų, nes tai yra natūralus procesas.

Vaiskrūmius geriausia sodinti rudenį, nes pavasarį anksti prasideda jų vegetacija. Tinkamiausia vidutinio sunkumo priemolio humusinga, puri, laidi drėgmei, neutralios reakcijos dirva. Sodinti reiktų saulėtoje vietoje. Augalai nemėgsta užmirkstančios žemės. Bet svarbiausias niuansas sodinant sausmedžius, būtina sodinti mažiausiai du krūmus, kadangi jie yra kryžmadulkiai.

Valgomųjų sausmedžių augintojų rekomendacija, vaiskrūmiai geriausiai dera, kai sodinami ne mažiau kaip 2-3 skirtingų veislių krūmeliai. Tai leidžia jiems gerai apsidulkinti ir kasmet duoti derlių. Gausiau dera sausmedžiai, kai greta pasodinti skirtingų veislių krūmai: vieni siauralapiai- ‘Karina‘, ‘Wojtek‘, ‘Zojka‘, kiti –apvalios formos lapais – ‘Duet‘, ‘Atut‘.

Visgi valgomieji sausmedžiai nėra iš tų, gausiai derančių, augalų. Jų derlius – mažas. Nuo suaugusio krūmo galima pririnkti daugiausia 2 kilogramus uogų. Apgenėjus sausmedį, uogų gali būti dar mažiau. Genėti, nors tai nėra būtina, rekomenduojama pavasarį – tuomet krūmas gaus daugiau saulės ir nokins daugiau uogų. Krūmai gerai dera iki 20-25 metų. Kad produktyvumas po dešimtmečio nesumažėtų, juos reikia atnaujinti. Po 10-15 metų išpjaustomos senesnės skeletinės šakos iki jauno stipraus atsišakojusio stiebo, išaugusio arčiausiai pagrindo. Kuo daugiau krūmas išaugins stiprių vienmečių ūglių, tuo gausiau apdovanos stambiomis ir skaniomis uogomis.

Beje, sausmedžių uogas mielai skanauja paukščiai, tai tenka su tuo susitaikyti. Ne daug kas žino ir kitą niuansą – sausmedžio uogas nėra patogu skinti. Sunokus tuoj nubyra, užtenka vos pajudinti krūmą.  Tad geriausia uogas valgyti tiesiai nuo krūmo ir tokiu būdu organizmą pildyti vitaminais. Sausmedžių uogose gausu mineralinių medžiagų: geležies, magnio, natrio, kalio, mikroelementų: jodo, mangano, vario, vitaminų C ir P, taip pat B1, B2, B9, organinių rūgščių, cukrų, pektinų, daug antocianų, suteikiančių uogoms intensyvią mėlyną spalvą su purpuriniu atspalviu.   

Facebook komentarai

a

a