Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vertikalios žemdirbystės pasėliai: kokia būtų šių grūdų savikaina?

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo, kiek augalininkystei kainuotų vertikali žemdirbystė. Mokslo leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ skelbiama, kad sparčiai augant gyventojų skaičiui pasaulyje, būtina rasti maksimaliai efektyvius būdus kviečiams auginti.

Grūdų gamyba esą galėtų vykti taikant vertikalios žemdirbystės metodą. Apskaičiuota, kad tokioje fermoje iš vieno hektaro galima būtų gauti net beveik 2 tūkstančius tonų grūdų, kai šiuo metu, taikant tradicinę žemdribystę, iš vieno hektaro vidutiniškai prikuliama apie 4 tonos.

Skaičiai atrodo fantastiniai, tačiau mokslininkai pateikia ir kainą, kurią reikėtų sumokėti už tokį kviečių derlingumą. Studijos autoriai sukūrė du bandomuosius stendus, kuriuose kviečiai auginti dirbtinio apšvietimo sąlygomis, taikant optimalią temperatūrą ir kitus aplinkos rodiklius. 

a

Paaiškėjo, kad vertikalios žemdirbystės būdu auginami pasėliai kainuotų pernelyg brangiai žmonijai. Jiems apdirbti ir išauginti reikia tiek energijos, kad net dabar plačiai taikoma saulės energija yra santykiniai pigi, palyginti su ta, kurios reiktų vertikalioms fermoms. Juk be apšvietimo, būtina palaikyti ir optimalų temperatūros režimą, oro kokybę.

Vienas iš mokslinio darbo autorių Stan Cox‘as apskaičiavo, kad vien JAV išauginamam kviečių derliui vertikaliose fermose prireiktų 8 kartus daugiau energijos, nei jos pagamina JAV per metus. Ir net pritaikius naujausias technologijas, tokioms fermos suvartotų 4 kartus daugiau energijos, nei jos pagamina visa šalis per metus.

Tai reiškia, kad vertikalūs pasėliai realybėje kol kas dar ilgai liks tik utopija, kurios vaikosi mokslininkai.

Facebook komentarai