Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vienas šunytis paskui save atsivedė visą gvardiją draugų

Autorius: Agroeta
Vienas šunytis paskui save atsivedė visą gvardiją draugų
Vienas šunytis paskui save atsivedė visą gvardiją draugų
Printer Friendly, PDF & Email
(Palanga, gruodžio 18 d.) Apsilankyti šunų muziejuje Palangoje, vieninteliame tokiame muziejuje Baltijos šalyse – išties verta. Ne tik dėl gausios kolekcijos, kuri jau seniai braška per siūles ir sunkiai beįsitenka viename kambaryje, bet ir dėl charizmatiškojo šeimininko bei įsimintinos jo ekskursijos, lydimos intrigų ir juokų. Tikra šunų karalystė Vytauto Kuso įkurtame muziejuje galima pamatyti daugiau nei 4000 šuniukų. Dar kone tūkstantis gyvena namuose, nes čia vietos paprasčiausiai pritrūko. Kokių tik jų nėra: auksinių, sidabrinių, medinių, porcelianinių, šokoladinių, pagamintų iš stiklo, kaulo, Swarovski kristalų. Vytautas suskaičiavo, jog jo augintiniai sutverti iš 25 skirtingų medžiagų. Tikros šunų karalystės duris per septynerius metus pravėrė lankytojai iš 35 šalių. O šuniukai atkeliavo net iš 40 pasaulio valstybių. „Šeimos nariai, giminės, pažįstami, draugai ir nedraugai, kur bebūtų ir bekeliautų, visuomet stengiasi man surasti dėmesio vertą šunį. Jų tikrai neįpareigojau, patys tai padarė. Kaip bebūtų keista, vis dar įdomių aptinka. Kolekcija pasipildo nuolat“, – „Agroetai“ pasakojo žodžio kišenėje neieškantis V. Kusas. Jo žodžiais, žmona Vida jau kartais apgailestauja, jog gimtadienių, sukaktuvių, švenčių progomis kitokių dovanų negauna – tik šiuos, ištikimuosius, žmonių draugus. Graži vestuvių sukaktis netapo išimtimi. V. ir V.Kusams draugai įteikė autorinį menininko darbą –  už parankės susikabinusią, linksmai žingsniuojančią elegantiškų šuniukų porelę. Ji muziejuje laikoma antikvarinėje spintoje, kurioje dienas leidžia pirmieji kolekcijos suvenyrai. Mintis kolekcionuoti gimė prieš 26 metus. Tuomet Vytautas būsimajai žmonai, labai norėjusiai šunyčio, šunų parodoje į delną įdėjo mažą šuniuką. Gyvo turėti dar negalėjo, o suvenyrinis išpildė tos dienos norą ir tapo tarsi pažadu, jog netolimoje ateityje svajonė tikrai išsipildys. Nuo tos dienos susirgta nepagydoma kolekcionavimo liga. Muziejus auga visų pastangomis Per kone tris dešimtmečius pačių įvairiausių šunelių sutikta ir pamatyta. „Kai kurie jų turi tiesioginę paskirtį buityje, - vesdamas ekskursiją po muziejų pasakojo šeimininkas. – Monetos, žiebtuvėlis, gertuvė, liniuotė, čiulptukas, kortos, laikrodis, taupyklė, rašalinė, unitazo dangtis, rožinis naktipuodis“. Į pastarąjį atkreipia visų akis ir dėmesį, mat kartu su juo užaugo vaikai. Sūnus, sėdėjęs ant šio naktipuodžio, ūgiu gerokai pralenkė tėvą ir nešioja 49 dydžio batus. Vieną po kitos istorijas porinantis vyras, gerai prisimena: šuneliams okupavus laisvas namų vietas, spintų lentynas, klausiamai pradėjo žvilgčioti į savo žmoną, o ši į savo sutuoktinį. Žvilgsniai be žodžių išdavė: su kolekcija kažką reikia daryti. Vienintelį Pabaltijyje šunų muziejų V. Kusas įkūrė su valstybės pagalba – gavęs subsidiją darbo vietai. Gidu ir muziejaus šeimininku tapusio Vytauto pasiteiravus, kuris šunelis vertingiausias, jis klausimą atrėmė replika: „Jūs labai netaktiškai klausiate“. Visi vienodai brangūs ir mieli, nors keli išties yra išskirtiniai ir labai vertingi. Unikaliu eksponatu drąsiai galima laikyti 1930 metų šuns registracijos pakabuką, atneštą vieno palangiškio. „Palanga tais metais buvo kaimas, tačiau šunys buvo registruojami, – pasakojo kolekcionierius. – Įdomu ir tai, kad pakabukas, ilgai gulėjęs žemėje, nesurūdijo ir išlaikė įrašą. Jį radęs žmogus nepagailėjo ir atnešė į muziejų, nes buvo įsitikinęs: pas mane radinys tikrai neprapuls“. Juoką kelia, tačiau yra įdomus šuns registracijos lapas. Oficialaus dokumento grafoje, kurioje turi būti nurodoma šuns veislė, įrašyta „šuo“. Tuo tarpu olandų verslininkų sukurtas alus šunims verčia suklusti, gerokai nustebti ir net pasipiktinti. Tiesa, neilgam, nes alkoholio šiame gėrime nėra. Šunų alumi vadinamas buljonas. Dėl jo šunys neva net eina iš proto.
  1. Kusas be galo džiaugiasi, kad jau žmonės galvoja apie muziejų ir jo augimą. Nemažai šunelių padovanojo pirmą kartą muziejų pamatę žmonės. Nedidelėje dėžutėje sutupdytus vos matomus šunyčius paštu gavo iš žurnalistų, kuriems davė interviu. Šis eksponatas nukonkuravo ilgą laiką turėtą mažiausią kolekcijos eksponatą, penkių milimetrų auskarus, ir gali vadintis Vytauto turto rekordininku. Šokoladinis šuo atkeliavo iš Sankt Peterburgo. Muziejaus lankytoja į Palangą jį atvežė po metų, prieš tai telefonu pasiteiravusi, ar tokį eksponatą turi. Išgirdusi, jog ne, pažadėjo, kad turės ir pažado nesulaužė. Lėkštę su šuns atvaizdu taip pat padovanojo muziejaus lankytojas. Ją atnešė kartu su dviem didžiuliais labradorais. Lėkštė buvo vieno jų apdovanojimas parodoje.
Kartą šuniuką Vytautas rado prie muziejaus durų ir net nežino, kam turėtų už jį padėkoti. Žmona siurprizo sumanytojo ieškojo socialiniuose tinkluose, bet iki šiol taip ir nepavyko rasti. Kartą gavo laišką iš Norvegijos, ant kurio voko nebuvo nurodytas nei tikslus adresas, nei adresatas. Tebuvo parašyta: „ Lietuva. Palanga. Šunys“. Paštininkė spėjo, kad laiškas skirtas V. Kusui ir neapsiriko. Jame buvo įdėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos akimirkos muziejuje ir, žinoma, šuniukai. Lankytojams atiduoda daug jėgų Dovanų sulaukiama dažnai –  kiekvieną mėnesį, už jas yra be galo dėkingas, tačiau atranka, nors minimali, vis tik yra. Nepriima ir pats niekuomet neperka pliušinių šunų, nes neturi jiems vietos. Vienintelio Baltijos šalyse šunų muziejaus įkūrėjas ir šeimininkas pasvajoja ir norėtų, kad miesto savivaldybė skirtų didesnes patalpas, tačiau ji iniciatyvos nesiima, todėl eksponatai ir lankytojai priversti toliau spaustis viename kambarėlyje. Sunkiausia, pasak V. Kuso, kuomet atvažiuoja didelė ekskursija. Tada tenka nemažai pasukti galvą, kaip visus lankytojus sutalpinti bei užimti, kad jie muziejų paliktų su šypsena ir kupini gerų emocijų. „Kitą savaitę atvažiuos keturiasdešimt latvių, – mintį tęsė pašnekovas. – Nusprendžiau, dalį informacijos apie muziejų pateiksiu autobuse, paskui grupelėmis jie galės išlipti ir apžiūrėti mano „augintinius“. Tikrai sunku tokioje erdvėje visiems sutilpti ir nuoširdžiai pabendrauti “. Vytautas Kusas kiekvienam  svečiui atiduoda dalį savęs: rodo eksponatus, pasakoja istorijas, atsako į visus klausimus ir nuolat juokauja. Todėl gerą ir subtilų humoro jausmą turintis žemaitis kiekvieno muziejaus lankytojo prieš apsilankymą pasiteirauja, ar jis supranta juokus ir galima šposauti. Neigiamo atsakymo dar nei karto neišgirdo. Gidu mielai dirbantis vyras didžiuojasi, kad dauguma, iš pradžių susikausčiusių ir paniurusių lietuvių vyrų jam po ekskursijos plačiai šypsodamiesi spaudžia ranką ir tapšnoja per petį. „Aš tuo gyvenu. Noriu žmonėms padovanoti gerą nuotaiką bent tai dienai. Gyvenime užtenka sunkumų ir vargų. Kol gyvensiu, stengsiuosi, kad žmonės bent trumpam užsimirštų ir garsiai pasijuoktų. Esu be galo laimingas, kai mano svečiams svečiuotis patinka, jie nori dar ir dar kartą užsukti“, – kalbėjo kolekcionierius. Apdovanotas talentais Vytautas Kusas yra ne tik šunų muziejaus įkūrėjas šeimininkas, bet ir dailininkas, poetas, išleidęs devynias poezijos knygas. Be to, garsėja ir kaip originalių stručio kiaušinių margintojas. Apžiūrėjus šuniukų kolekciją, talentais apdovanotas palangiškis šalia muziejaus esančioje savo tapybos studijoje visiems parodo ne tik juos, išpuoštus įmantriais graviruotais elementais, bet ir jam priklausančius Lietuvos rekordus: mažiausią  gitarą, smuiką, stalą su taburete, knygą. Vos įžiūrimoje 56 puslapių knygoje gerą regėjimą turintys žmonės gali perskaityti muziejininko parašytą eilėraštį. Pasigėrėjimo verti ir jo paveikslai. V. Kusas ypač didžiuojasi apvaliais paveikslais. „Ar jūs kur matėt tokius?“ - klausė menininkas. Nustebti taip pat privertė ir ilgiausias miniatiūrinis paveikslas Lietuvoje.  7,1m ilgio, 2 m aukščio dailininko darbe pavaizduoti istoriniai įvykiai, geografinės vietovės, 2555 žmonių figūros, 8 autentiški portretai. Du metus akvarele, tempera ant kartono tapytą 7 dalių ciklą  pavadino „Novelėmis“. Vytautas ir geriausios vieno autoriaus paveikslų parodos iniciatorius. 1000 jo įvairia technika 2008-2009 metais nutapytų darbų eksponuoti personalinėje parodoje „Tūkstantis viename“, skirtoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Šių faktų nežinančių, todėl neretai sutrinkančių ir nepatogiai, dėl savo neišprusimo pasijaučiančių savo svečių subtilaus humoro jausmą turintis menininkas paprašo nupirkti ledų. Jie atneša – vieni kelias porcijas, kiti visą  dėžutę. Žaisti įdomu.  Ir ne tik Vytautui Kusui. Jurga SAJENKIENĖ [gallery columns="1" ids="29304"]
Facebook komentarai

T Hegvita agro