Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vilkai susidorojo su kaimo šunimis

Autorius: Šiaulių kraštas
Pirmadienio ankstyvą rytą vilkai surengė kruviną egzekuciją šios Barysių kaimo sodybos kiemsargiams šuneliams – jų būdos liko tuščios.
Pirmadienio ankstyvą rytą vilkai surengė kruviną egzekuciją šios Barysių kaimo sodybos kiemsargiams šuneliams – jų būdos liko tuščios.
Printer Friendly, PDF & Email

Pirmadienio rytą Barysių kaimo gyventojas išvydo vilką, o kieme neberado dviejų šunų. Palaidojęs vieno iš kiemsargių kūno likučius, kaimo gyventojas redakcijai pasakojo, kad kaime likusios tik šešios sodybos ir žmonės jau nieko nebegali auginti, nes viską, kas gyva, išgaudo jei ne vilkai, kaip šįsyk, tai lapės, usūriniai šunys arba net audinės, anksčiau atklysdavusios iš fermos.

Ankstų pirmadienio rytą, dar prieš septynias, Barysių kaimo gyventojas Algirdas Skirtauskas pro savo gyvenamojo namo langą išvydo didžiulį vilką, su kažkokiu grobiu dantyse ristele bėgantį per čia pat esatį daržą.

Išbėgęs į vieškelį didžiulis žvėris, A. Skirtausko nuomone, kokių 90 cm aukščio, stabtelėjo. Barysių kaimo gyventojas, pasiramščiuodamas ramentais, skubėjo į lauką pažiūrėti, ar plėšrūnas kartais ne į sūnaus šeimos sodybą nubėgęs. Kol išėjo į kaimo vieškelį, pilkio ir pėdos buvo ataušę.

Tačiau grįždamas kieman Algirdas Skirtauskas net nustėro iš siaubo – prie tvarto šalia žvyro krūvos išvydo kraujo klane gulintį vieną iš savo sodybos šunų. Teisingiau – tik dalį kūno. Pasienyje su ūkiniu tvartu stovėjusi šuns būda atitempta prie tos krūvos, kur rastos šuns kuno liekanos.

Prie to paties tvarto sienos už 2–3 metrų kitoje būdoje gyveno antrasis Skirtauskų šuo. Tačiau šeimininkas jo nerado nei gyvo, nei mirusio, likęs tik antkaklis su grandine.

– Nusigandau, kai ankstyvą rytą sulaukėme uošvio skambučio. Jis uždusęs liepia mums eiti į lauką žiūrėti, ar mūsų šuo gyvas ir sveikas? Tačiau mūsų šuns vilkas nelietė. Matyt, buvo sotus. Juk vieną sudorojo taip, kad iš gauruoto kailio likę tik keletas kuokštų, kito teįveikė dalį – uošvis rado tik priekines kojas ir galvą su sprandu, – redakcijai pasakojo A. Skirtausko marti Ieva.

Moteris rodė kieme likusius į minkštą žemę ir žvyrą įspaustus vilko pėdsakus, kurių skersmuo vietomis siekia 12, kitur – net 14 cm.

Apie nelaimę sužinojusi Gataučių seniūnė Agnė Daugėlaitė informavo ne tik čia medžiojančio Kepalių medžiotojų būrelio vadovą, bet ir Aplinkos apsaugos agentūros inspektorius, o pastarieji – Gyvosios gamtos skyrių. Barysių kaimo laukuose ir miškuose medžiojančių Kepalių medžiotojų būrelio vadovas Raimundas Tiškevičius beveik įsitikinęs, kad pirmadienio ankstyvą rytą kruviną puotą sodybos kieme surengė tikrai ne vienas vilkas, mažiausiai – du.

– Vilkų ne tik daugėja, bet jie darosi vis įžūlesni. Prieš 10 metų, kai gyventojai mums pranešė, jog prie Mėdginų vilkai sudraskė avis, negalėjome patikėti, važiavome į vietą įsitikinti. O prieš porą metų nuskambėjo per visą Lietuvą istorija, kai Juodeikių miškuose, tiesiog medžiotojų akyse vilkai sudraskė medžioklinius šunis. Anais metais Rudiškių kaime vilkai išpjovė bemaž 20 šunų. Vadinasi, jie tikrai darosi grėsmingi, jei nieko nebodami eina į kaimą, į žmonių kiemus, ieškodami lengviausio grobio, kuriuo tampa prie būdos pririšti šunys, arba medžiotojų užnugaryje surengia šunų skerdynes, – situaciją įvertino R. Tiškevičius.

Medžiotojai paramą kaimui pažadėjo – organizuos vilkų medžioklę, tačiau pilkųjų miško sanitarų medžioklės sezonas prasidės tik spalio 15-ąją, tad iki to laiko savo namų augintinių, gyvulių saugumu gyventojai turėtų labiau pasirūpinti, nakčiai šunis, kates įsileisdami kad ir į priemenę, o gyvulius sugindami į tvartus.

A. Skirtausko marti Ieva pasakojo, kad savo sodybos ūkiniame tvarte yra aptikusi apšiurusią, žmonių nesidrovinčią lapę. Tačiau labiausiai pribloškė atvejis, kai jauną šeimą, auginančią tris vaikus, paryčiais pažadino baisus šuns lojimas. Jos vyras išbėgęs į lauką pamatė, kaip jų kiemsargį šunį, pririštą prie būdos, puola usūrinis šuo. Tuosyk sodybos keturkojį nuo laukinio užpuoliko išgelbėjo šeimininkas.

Moteris nerimauja dėl vaikų. Du Ievos sūnūs – vienas priešmokyklinio amžiaus, kitas 2 klasės mokinys, laukia mokyklinio autobusiuko, o žiemą, kai keliai užpustomi, tenka vaikams eiti į kaimo galą.

– Prieš 3–4 metus pati žiemą, važiuodama dviračiu, mačiau vilką netoli kelio. Jei jau šunis užpuolė, gali juk ir vaikus. Darosi neramu, kol jie nebus sumedžioti, – sakė Ieva.

Ne mažiau trijų dešimtmečių Barysių kaime gyvenantis A. Skirtauskas prisiminė ir kitas akistatas su vilkais.

– Aplink mūsų kaimą kur bepažiūrėsi – dideli miškai. Prieš 10–12 metų žiemą, dieną neskubėdami kelią perbėgo du vilkai: vienas pilkas, kitas tamsus. Grybaudamas esu susitikęs akis į akį, bet kad egzekuciją surengtų kaimo šunims..., – skėsčioja rankomis be keturkojų sargybinių likęs Barysių kaimo gyventojas.

Vilkus pastaruoju metu savo medžioklės plotuose stebi būtent Kepalių medžiotojų būrelio vyrai. Satkūnų miške prie įrengtos šėryklos šernams jie dukart jau užfiksavo, kad čia atsėlina ir vilkai.

Prieš porą savaičių netoli Stupurų, laukuose prie Toliejaus miško, to paties Kepalių medžiotojų būrelio vyrai, tykoję elnių, tapo liudininkais, kaip po laukus būrelį stirnų ir lapę gainiojo lūšis.

skrastas.lt, Lina RUDNICKIENĖ

Facebook komentarai