Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vilniaus biurus į Utenos fermas iškeitusio ūkininko produkciją įvertino ir gurmanai

Autorius: Utenos žinios
Prekyba nenukentėjo net karantino laikotarpiu. „Praeitą vasarą ir rudenį žmonės ypač daug skambino, sulaukiau gal penkis kartus daugiau skambučių“, – sako K. Aidukas. Asmeninio albumo nuotrauka.
Prekyba nenukentėjo net karantino laikotarpiu. „Praeitą vasarą ir rudenį žmonės ypač daug skambino, sulaukiau gal penkis kartus daugiau skambučių“, – sako K. Aidukas. Asmeninio albumo nuotrauka.
Printer Friendly, PDF & Email

Kristijonas Aidukas prieš aštuonerius metus iš sostinės persikėlė gyventi į Utenos rajone esantį Voliškio kaimą. Sugrįžęs į gimtąjį kraštą ten įkūrė ekologinį ūkį, kuriame auginamos avys ir mėsiniai galvijai, o ūkininkas sėkmingai prekiauja jų mėsa.

„Maistas turi būti vaistas, o vaistas – maistas“, – šiuo Hipokrato posakiu vadovaujasi Kristijonas Aidukas, kalbėdamas apie savo darbą ir produkcijos vertę. Šiai minčiai pritaria ir nuolatiniai bei nauji ūkininko klientai.

Močiutės patarimas tapo lemtingas

Vyras prisimena, kad gyvendamas Vilniuje ir dirbdamas biuruose, visą dieną kalbėdamas telefonu ir sėdėdamas prie kompiuterio, visada su nekantrumu laukdavo savaitgalio, kada galės ištrūkti iš šurmuliuojančio miesto į gamtą – kad ir paplaukioti baidarėmis. Miesto triukšmą, skubėjimą, samdomą darbą iškeitęs į kaimo ramybę jautėsi tarsi praeito amžiaus hipis.

„Jie Amerikoje bėgo į kaimą nuo socialinių santykių, darbų į nepriklausomybę. Taip ir aš atvažiavau į kaimą.“ K. Aidukas tikina, kad jam gaila laiko, praleisto gyvenant mieste: „Ten tiesiog sudegintas laikas.“

Idėją grįžti į gimtąjį kaimą ir tęsti kelių kartų ūkininkavimo tradicijas pasiūlė močiutė. K. Aiduko proseneliai ir seneliai augino jaučius. Močiutės pasiūlymas vyrui iškart patiko.

„Gyvenant Vilniuje avių auginimas man atrodė labai paprasta veikla. Tad pataupiau truputį pinigų ir atvažiavau į prosenelių namus gyventi. Nusipirkau pirmąsias savo dvidešimt aštuonias avis. Taip ir prasidėjo mano ūkininkavimas.“

 

Inga KLIMIENĖ, utenoszinios.lt

Facebook komentarai