Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Virš tūkstančių ūkininkų galvų pakibo didesnių mokesčių vėzdas

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Valdžia, iš pradžių neigusi, kad jau yra parengti naujų mokesčių projektai žemdirbiams, vakar paviešino jų projektus. Šiuos mokesčių projektus parengė Finansų ministerija ir juos pateikė „visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti“.

Vadovaujantis Akcizų įstatymu, šiuo metu žymėtam dyzelinui, skirtam žemės ūkio veiklai, taikomas 56 eurų už 1 000 litrų akcizo tarifas. Tačiau pakeitus įstatymą, tarifas gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, žemės ūkio produktų gamybai, brangtų iki 81 euro už 1 000 litrų.

Finansų ministerija teigia, kad brangimas nebūtų didelis, bet tiksliai pasakyti negali, kiek jis padidės 114 tūkst. Lietuvoje registruotų ūkių.

„Padidinus akcizų tarifą gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams jis brangtų apie 0,03 euro už litrą, tačiau galutinė kaina vartotojui priklausys nuo kitų, nemokestinių veiksnių naftos ir degalų rinkose“, – akcentuoja Finansų ministerija.

Be to, kartu su kitais mokestinių įstatymų projektais, siūloma didinti mokesčius ir žemės ūkio paskirties žemei.  Vadovaujantis dabar galiojančiomis Žemės mokesčio įstatymo nuostatomis, žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemes) mokestis skaičiuojamas nuo 35 procentų jos mokestinės vertės.

Finansų ministerija siūlo šį 0,35 proc. žemės vertę mažinantį koeficientą padidinti iki 0,5. Tai reiškia, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas nuo 50 procentų jos mokestinės vertės.

„Įstatymo projekte siūloma palikti lengvatinį apmokestinimą, kadangi žemės ūkio veikloje žemė yra būtinas elementas, be to, žemės rinkos vertę itin ženkliai įtakojanti jos lokalizacija (pavyzdžiui, atstumai iki didžiųjų miestų) nėra tiesiogiai susijusi su iš šios žemės vykdant žemės ūkio veiklą galima gauti nauda“, – teigia Finansų ministerija.

Ji priduria, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę padidėtų „galimai“, nes  savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti žemės mokesčio tarifus. „Todėl savivaldybių tarybos, jei manys esant tikslinga, galės amortizuoti žemės mokestinės vertės padidėjimą, nustatydamos mažesnius mokesčio tarifus 2021 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams“, – aiškinamajame rašte teigia Finansų ministerija, prognozuodama, kad dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio padidėjimo savivaldybių biudžetai pasipildys papildomais 7 mln. eurų.

Lietuvos ūkininkai šiuo metu valdo per 1,16 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Siūlomi pakeitimų projektai vėliau bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 m. biudžeto projektu.

Facebook komentarai

T Hegvita agro