Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Vytautas Liakas: ar visuomet priimami sprendimai teisingi?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Intensyvus dirbimas paskatino piktžolių dygimą.
Intensyvus dirbimas paskatino piktžolių dygimą.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiuo laikotarpiu labai svarbi tema – dirvų ruošimas tiek žiemkenčių sėjai, tiek pavasario darbams. Žiemkenčių sėjai – jau nieko nepakeisime, tačiau kai kuriuos aspektus reikėtų priimti domėn. Apie tai kalbėti skatina socialiniuose tinkluose publikuojamos dulkių audrų nuotraukos. Daugelis stebisi, kas čia vyksta? Vyksta vėjo erozija, jei ankstesniais metais tokį reiškinį pastebėdavai tik keliose Lietuvos vietose, tai pastaruoju metu tokių vietų kasmet daugėja.

Šį reiškinį daugeliu atvejų sukelia neracionalus žemės dirbimas. Neracionalus žemės dirbimas – panašiai, kai žmogus bando perbėgti gatvę neleistinoje vietoje ir dar šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui, žino – daro blogai, bet gal pasiseks.

Augmenija apsaugoja dirvožemį nuo neigiamo vėjo ir vandens poveikio, bet kai augmenijos nėra?

Vokietijoje mokslininkai stebėjo 400 ha lauke maisto medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio dėl paviršinės erozijos. Nustatė, kad dėl erozijos kasmet iš hektaro išsiplovė vidutiniškai 30 kg azoto ir 15 kg kalio, padauginkim iš ploto ir maisto medžiagų vertės, skaičiai bus įspūdingi.

Kitas eksperimentas buvo vykdomas 1 000 ha plote, ten nustatyta, kad į giliuosius sluoksnius išsiplovė 15 proc. azoto ir kalio bei 150 kg/ha CaO ir Mg. Štai kur dingsta dalis investicijų, tada supranti, kodėl žemdirbiai stengiasi optimizuoti žemės dirbimą ir kitas veiklas. Net mažiausias nuolydis lauke gali būti vandens erozijos priežastimi, kai lietaus lašai krenta ant nepridengtos dirvos. Dirvožemio dalelės išsiplauna kartu su fosforo molekulėmis ir susikaupia žemesnėse lauko vietose arba išplaunamos iš lauko. Dėl to dažnai atlikus dirvožemio tyrimus matyti, kad lauko fosforingumas netolygus. Kartu su lietaus ar tirpstančio sniego vandeniu iš laukų į upelius bei ežerus iškeliauja dalis dirvožemio kartu su maisto bei organinėmis medžiagomis (dažnai laukuose matomos „plikės“).

Labiausiai nukenčia nelygaus reljefo laukai. Kuo statesnis šlaitas, tuo labiau išreikšta erozija dėl didesnio vandens tėkmės greičio. Dėl erozijos labai padidėja fosforo nuostoliai, nes jo molekulės prisijungusios prie dumblo dalelių.

Kaip apsaugoti dirvožemius? Optimizuoti žemės dirbimą. Jei laukuose pastebimas erozijos poveikis, pirmiausiai reikia atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo. Dirvos paviršiuje likusios augalinės liekanos prisideda prie organinių medžiagų kaupimosi paviršiuje bei stiprina dirvos agregatų patvarumą, dirvožemis tampa atsparesnis nepalankių veiksnių poveikiui.

Dirbant žemę, reikia įvertinti pasirinktos dirbimo technologijos poveikį dirvožemiui ir pasėliui. Dirvožemyje prieš sėją ir po sėjos vyksta daug procesų: keičiasi dirvožemio tankis, kietis, aeracija, drėgnis, temperatūra, kinta cheminiai procesai, o svarbiausia – pakinta mikrobiologiniai procesai, kurie, irstant dirvožemyje esančioms organinėms medžiagoms, netiesiogiai veikia augalų aprūpinimą maisto medžiagomis iš dirvožemio.

Taip pat skirtingai dirbamose dirvose kinta augalų bendrijos rūšinė struktūra. Šis veiksnys bene labiausiai veikia pasėlio produktyvumą, nes kintant pasėlio struktūrai pirmiausiai nukenčia derlingumas, bet kažkaip į tai mažai kreipiama dėmesio.

Matai, kad 40 proc. lauko tuščia ir bandai perspėti augintoją apie galimus nuostolius, išgirsti atsakymą: „Nieko nepadarysi, sausra arba drėgmės perteklius, gal kitais metais bus geriau“. Tačiau džiugina tai, kad kasmet daugėja augintojų, galvojančių apie ūkio perspektyvas ir svarbiausią gamybos priemonę dirvožemį.

Važiuojant dažnai tenka matyti uoliai dirbamus laukus, tada prisimeni dar 1971-1974 m. skelbtus mokslininkų G.Kadžiulienės, A.Zimkuvienės, A.Tindžiulio darbus apie puraus dirvožemio pranašumo nepagrįstumą. Išsprendus kai kurių sunkiai naikinamų piktžolių problemą herbicidais, pasaulyje išplito supaprastintas žemės dirbimas. Palaipsniui išaiškėjo daugiau šios technologijos privalumų. Nustatyta, kad intensyviai nedirbant žemės esmingai sumažėja erozija, kultūriniai augalai geriau aprūpinami maisto medžiagomis, o rapsai mažiau pažeidžiami verticiliozės (Šimon, Javurek, Vach ir kt.), dirvožemyje randama daugiau sliekų, lyginant su intensyviai dirbamais dirvožemiais.

Mokslininkai, apibendrinę gausybės bandymų rezultatus, padarė išvadas, kad klaidingai intensyvų žemės dirbimą sureikšminę teiginiai atsirado iš praktinio patyrimo, kai nebuvo pakankamai žinių apie piktžolių ir kultūrinių augalų konkurenciją. Atsiradus efektyviems herbicidams, paaiškėjo, kad galima sumažinti žemės dirbimo intensyvumą nedarant žalos augalų produktyvumui. Ilgainiui paplito minimalus arba „nulinis“ žemės dirbimas.

Pažiūrėkime praktikoje: labai sunku rasti ūkį, kuriame intensyviai dirbant žemę nebūtų naudojami herbicidai ir kitos augalų apsaugos priemonės, tai reiškia, kad mokama už žemės dirbimą ir už augalų apsaugos priemones, o taip pat reikia nuolat atstatyti nuplautas maisto medžiagas. Pasirinkę minimalų dirbimą arba tiesioginę sėją jau pastebi, kad reikia minimalių herbicidų normų, o ir augalų ligų plitimą galima nesunkiai kontroliuoti.

Vieno ar kito žemė dirbimo būdo pasirinkimą nulemia dirvožemio savybės, jei dirvožemis labai gyvybingas, derlingas, galima dirbti ir intensyviau, bet jei dirvožemis veikiamas erozijos, mažiau derlingas – reikėtų pagalvoti apie kitas žemės dirbimo sistemas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro