Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vytautas Liakas: kas geriau, sniegas ar šalnos?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Sniegu padengti laukai ankstų gegužės rytą rimtai išgąsdino ūkininkus.
Sniegu padengti laukai ankstų gegužės rytą rimtai išgąsdino ūkininkus.
Printer Friendly, PDF & Email

Sniegu nukloti laukai gegužės 12 dieną – neįprastas vaizdas didesnėje teritorijoje. Lokaliai sniegas panašiu metu iškrenta beveik kasmet. Mes labiau įpratę prie „grįžtančių“ šalnų sodams žydint.

Kas geriau, sniegas ar šalnos? Tikriausiai sniegas – sakys vieni (ypač rajonuose, kuriuose dar praktiškai nebuvo kritulių), o kiti teigs, kad – šaltis, tikėdamiesi, gal ūkį jis būtų aplenkęs.

Sniegu padengti laukai ankstų gegužės rytą rimtai išgąsdino ūkininkus. Socialiniai tinklai lūžo nuo nuotraukų gausos, kuriose matosi žydintys rapsai. Kai kuriuose rajonuose iškrito 6 – 10 cm sniego. Sniegas šiuo metu gal ir normalus reiškinys, bet rapsų intensyvus žydėjimas šiuo metu tikrai nebūdingas, rapsai paprastai Lietuvoje pradeda žydėti gegužės 10 – 15 d.

Šis sniegas rytiniuose rajonuose, kur rapsai tik pradeda žydėti, žalos padarė mažiau. Galima sakyti, kad po anomaliai šiltos žiemos žiemkenčiai vegetavo ne pagal įprastą scenarijų. Vasario mėnesį matėme ryškiai žaliuojančius pasėlius, tačiau balandžio mėnesį žemokos temperatūros ir drėgmės deficitas pristabdė augimą, bet žiemkenčiai dar 2 – 3 savaitėmis lenkia daugiametes reikšmes.

Daugelis baiminasi dėl galimų nuostolių. Žieminiams kviečiams praktiškai žalos nepadaryta, nes atvėsus orams jie vystėsi lėčiau ir mažai kas prisimena, kad BBCH 32 – 33 tarpsniu augalai būtų sąlyginai žemi, o dar daugelis naudojo augalus stiprinančius preparatus.

Žieminių rapsų pasėlių yra įvairiai pažeistų. Aukštaūgės veislės nukentėjo labiau, taip pat labiau nukentėjo tankesni pasėliai, nes ten augalai su silpnesniais stiebais. Blogiausia, kad lūžo stiebai, reikia įvertinti, kiek augalų su nulūžusiais stiebais ir kiek liko sveikų.

Jei augalai tik palinkę, praeis kelios dienos ir dėl gravitacijos jie pakils, žinoma, ne nuo pat žemės, tikėtina bus trumpesni stiebai. Žemaūgės veislės daugeliu atvejų nenukentėjo, nes kresni ir tvirti stiebai išlaikė sniego naštą, ryte augalai buvo po sniegu, o vakarop jie jau linksmai geltonavo.

Žinoma, yra nulaužtų žiedynų, šoninių šakų, bet tai neturėtų turėti įtakos augalų produktyvumui, nes šiais metais žiema „padovanojo“ optimalaus tankumo pasėlius. Sniegas žiedynų dažniausiai nenušaldo, pasisekė, kad nebuvo šalčio, tikėtina, kad tirpstantis sniegas pasotino augalus drėgme, per stiebus ir lapus augalai įsavina daug vandens. Tikrieji nuostoliai išryškės po kelių dienų.

Labiau neramina žemos oro temperatūros naktimis ir vėsokos dienos, nors tai taip pat neblogai, nes staigus atšilimas, tikėtina, būtų labiau pavojingas pažeistiems augalams. Kaip rodo meteorologų prognozės, vėsūs orai neturėtų užsitęsti. Kiekvienas norime, kad atšiltų, nes žemos temperatūros jau turėjo įtakos augalams. Žieminių kviečių pasėliuose atsirado šviesios dėmės (dėl sutrikusios augalų mitybos), anksčiau laiko nunyko apatiniai lapai, kviečiai atmetė silpnesnius stiebus, rapsai stiebėsi į viršų, pastebim nebūdingai siaurus lapus, matosi nunykusių šoninių šakų, atmestų butonų ir t.t.

Analizuojant stresus, matyti, kad visi išoriniai požymiai susiję su tuo, kad esant žemoms orų temperatūroms, augalai sulėtino maisto medžiagų apykaitą, kad išgyventų nepalankias sąlygas. Tačiau dėl lėtos maisto medžiagų apykaitos sutriko fotosintezės procesas, pradėjo irti chloroplastai ir mitochondrijos, dėl to atsirado augalų pašviesėjimai.

Dėl staigių orų pokyčių, kaip buvo pastaruoju metu (dieną +20°С, o naktį – 1°С), augalai negali įsavinti maisto medžiagų ir atmeta šoninius ūglius. Sniego ar žemų oro temperatūrų pažeisti laukai nesuteikia entuziazmo, bet pulti neviltin taip pat nereikia. Svarbiausia, tinkamai įvertinti pasėlius, kad būtų galima suprasti pažeidimo lygį, jei augalai nežuvo, o pažeistos tik atskiros dalys – dar ne viskas prarasta.

Reikia įvertinti ir tai, kad pro atsiradusias žaizdas lengvai gali patekti ligų sukėlėjai, lietaus lašai patogenų pradus pakels nuo dirvos paviršiaus, o stresų išvarginti augalai – puikus grobis. Įsivaizduokime, kokie procesai vyksta augaluose, reikia kovoti su stresu bei jo sukeltais padariniais ir dar kovoti su ligų sukėlėjais. Ar augalų imuninė sistema bus pajėgi? Kaip elgiasi augalai po streso? Pabunda, užgydo žaizdas, išsivalo nuo toksinų, auga ir vystosi toliau. Manome, kad pirmiausiai reikės padėti augalams atkurti fiziologinius procesus ir inicijuoti imuninės sistemos aktyvumą.

Kalbant apie žieminius kviečius, reikia atkreipti dėmesį į išsikrūmijimą. Nemažai atvejų, kai nenorima, kad augalai rudenį peraugtų ir sėjama vėliau. Tačiau aplinkos neapgausime, augalai nesurenka reikiamo šviesos kiekio ir stabdo procesus, tuomet pavasarį per trumpą laiką augalai turi suformuoti antrinę šaknų sistemą ir, priklausomai nuo aplinkos veiksnių, tam tikrą ūglių skaičių, bet dažnai įsikiša gamta ir tai neįvyksta.

Siekiant maksimalaus vietos sąlygomis derlingumo, reikia, kad augalai turėtų 3 – 4 produktyvius stiebus. Šiemet nemažai vėliau susiformavusių ūglių neišliko, nes, prasidėjus aktyviam augimui, intensyviai naudojamos maisto medžiagos, o aplinkos veiksniai neleido augalams optimaliai įsavinti maisto medžiagas, dėl to silpnesni ūgliai paprasčiausiai nunyko.

Pasėlių retėjimas teoriškai jau turėtų sustoti, dabar vyraujant vėsiems orams ir šalnoms naktimis, augalai gali atmesti kitas dalis. Esant pakankamam drėgmės kiekiui, o kai kuriuose rajonuose jos jau pakanka, ir esant optimaliam mitybos elementų kiekiui, įsijungia fotosintezė. Bet su mineraline mityba atsirado šiemet problemų, dar ir šiuo metu dirvos temperatūra dienomis nesiekia 10°С, tokioje temperatūroje augalai nepajėgia įsavinti net to, kas yra dirvoje.

Daugelis ūkininkų elgėsi teisingai naudodami įvairius augimo aktyvatorius. Mainų reakcijų aktyvavimas iniciavo fotosintezės procesus, dėl to nesustojo vegetatyvinės masės ir šaknų augimas, pagal tai galima spręsti ar buvo priimti teisingi sprendimai. Labai svarbi dalis buvo šaknų aktyvavimas, nes silpnas šaknis labai greitai apninka ligų sukėlėjai, kai kuriuose pasėliuose aiškiai matosi išplitę šaknų puviniai. Daugeliu atvejų visi reikalingi darbai atlikti, reikia stebėti pasėlius ir priimti sprendimus, atitinkančius pasėlio produktyvumo potencialą.       

Facebook komentarai

Belkar