Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vytautas Liakas: keletas paprastų ir ekonomiškų metodų, kaip pagerinti derlių

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Pamačius žemės dirbimo pasirinkimą, buvo galima numatyti rezultatą.
Pamačius žemės dirbimo pasirinkimą, buvo galima numatyti rezultatą.
Printer Friendly, PDF & Email

Abiotiniai ir biotiniai augalų stresai dažnai yra tarpusavyje susiję ir sukelia nepageidaujamus fiziologinius, morfologinius, biocheminius ir molekulinius pokyčius, kurie turi įtakos augalų augimui ir vystymuisi bei galiausiai derliui. Siekiant bent iš dalies pašalinti šią problemą yra keletas paprastų ir ekonomiškų metodų.

Sėkla – svarbiausias žemės ūkio sektoriaus įnašas. Pagerinti sėklų kokybės kriterijus šiais laikais galima įvairiomis priemonėmis. Visos augalų ir augalų fiziologijos, genetikos ir sėklų auginimo technologijos bei žinios yra integruojamos tikslui pasiekti. Aukštos kokybės sėklos auginimas yra didžiulis iššūkis žemės ūkio specialistams pasiekti maisto saugos tikslą. Žemės ūkyje kokybiškų sėklų paklausa ir pasiūla užima svarbią vietą.

Sėklų kokybė yra lemiamas veiksnys, formuojant tam tikro produktyvumo pasėlius. Aukštos kokybės sėklos visada yra paklausios. Jos dygsta sinchroniškai ir formuoja augalus, galinčius pasiekti optimalų genetinio potencialo lygį.

Kiekvienas sutiks su tuo, kad niekas taip nedžiugina žemdirbių, kaip tolygiai sudygę pasėliai. Kai pasėlis sudygsta „pagal liniuotę“, reiškia, kad sėja pavyko. Tačiau matome ir kitokių vaizdų. Kur netolygaus sudygimo priežastys?

Pastebėjimas: norint suformuoti kokybišką pasėlį, reikia sėti tik kokybiškas sėklas!

Siekiant tolygaus sudygimo, sėklų kokybės vaidmuo labai svarbus. Pavyzdžiui, eksperimente buvo naudoti žieminiai kviečiai, kurių 1 000 grūdų masė siekė nuo 41 iki 47 g. Grūdai suskirstyti į 8 kategorijų grupes pagal masę. Sėklų, kurių 1 000 masė buvo 41 g, laboratorinis daigumas vidutiniškai siekė 88 proc. Toks laboratorinis daigumas gal ir galėtų būti pakankamas (lauko daigumas tada ~ 53 proc.), jei kiti veiksniai būtų optimalūs ir būtų didinama išsėjimo norma.  Bet ar tai  racionalu? 45 g svėrusių sėklų laboratorinis daigumas buvo 95 proc. Didžiausias – 99 proc. – laboratorinis sėklų daigumas  buvo 47 g svėrusių sėklų grupėje. Grupės sėklų, kurių laboratorinis daigumas buvo 95 proc., lauko daigumas siekė 79 proc., panašus lauko daigumas nustatytas, sėjant 94 ir 97 proc. laboratorinio daigumo sėklas. Suprantama, kad 99 proc. laboratorinio daigumo sėklų lauko daigumas buvo 89 proc. Ką reiškia šie skirtumai? Pasėjus 88 proc. laboratorinio daigumo sėklas, nuo sėjos iki sudygimo praėjo vidutiniškai 252 valandos, o pasėjus 95 proc. laboratorinio daigumo sėklas – 192 valandos. Ką reiškia 60 valandų skirtumas? Jei sėklos nerodo gyvybės ženklų, jas greičiau apninka patogenai, nes taip jau sudėliota gamtoje –kas nejuda, reikia utilizuoti, patogenai supranta, kad sėklos negyvos ir pradeda savo misiją. Gyvybingos sėklos  atvirkščiai – pradeda greičiau dygti, išskiria specifinius fermentus, aktyvuoja mikroorganizmus šaknų rizosferoje, patogenai supranta, kad erdvė užimta ir nesiaktyvuoja.

Pastebėjimas: žemės dirbimas turi atitikti dirvožemio savybes ir užtikrinti tolygų sėklų sudygimą!

Atlikta labai daug tyrimų nustatant, kokią įtaką žemės dirbimas turi žieminių kviečių sėklų daigumui ir tolimesniam augalų augimui, lyginant tradicinį žemės dirbimą, dirbimą kultivatoriumi bei tiesioginę sėją. Nustatyta, kad dirbant kultivatoriumi arba sėjant tiesiogiai, išsaugoma daugiau drėgmės dirvožemyje. Sąlygos šaknų prasiskverbimui 0 – 20 cm sluoksnyje buvo geresnės taikant tradicinį žemės dirbimą, o 21 – 30 cm sluoksnyje šaknims buvo lengviau skverbtis, dirbant kultivatoriumi ir sėjant tiesiogiai. Daugiausiai organinės anglies viršutiniame sluoksnyje kaupėsi sėjant tiesiogiai. Fermentų aktyvumas dirvožemyje didesnis buvo dirbant kultivatoriumi ir sėjant tiesiogiai. Žieminių kviečių derlingumas sėjant tiesiogiai buvo 6 proc. mažesnis, lyginant su įprastu žemės dirbimu ir dirbimu kultivatoriumi. Tyrimų rezultatai rodo, kad žemės dirbimas nėra ribojantis veiksnys, jei pasirinkta technologija atitinka dirvožemio savybes. Laukuose matėme nevienodai dygstančius žiemkenčius. Tai reiškia, kad buvo pasirinkta netinkama tame lauke žemės dirbimo technologija: dirbant susidaro didesni dirvos agregatai, tarp kurių sėklos negalėjo sudygti dėl drėgmės stygiaus. Po lietaus taip pat dygimas sulėtėja, jei fiksuojama žemoka dygimui temperatūra. Taip susidaro skirtumai tarp augalų: vieni pradeda krūmytis, o kiti tik dygsta. Visa tai turės neigiamos įtakos augalų produktyvumui. Galvoti, kad  pavasarį pasėliai suvienodės – neprofesionalu.

Pastebėjimas: sėjamąją rekomenduojama reguliuoti kiekviename lauke arba net atskirose to paties lauko dalyse, jei dirvožemis skirtingas!

Sėklų sudygimui reikšmės turi sėjamosios nustatymai. Jei sėklų kokybė atitinka kokybės reikalavimus, dirva paruošta tinkamai, dirvos drėgmės režimas bei temperatūra – optimalūs, o pasėliai dygsta netolygiai, gali būti tik dvi problemos: netinkama sėjamoji arba sėjamoji netinkamai sureguliuota. Dažniausiai netolygus pasėlis būna dėl nepakankamo noragėlių spaudimo. Jei noragėlių spaudimas į dirvą nepakankamas, sėklos išsėjamos nevienodu gyliu, kur dirvožemis puresnis įterpiama giliau, o kur kietesnis – sekliau. Prisiminkim, kad dirvožemiai kiekviename lauke skirtingi. Suprantama, sėjamųjų darbinės dalys turi būti nesudilusios.

Pastebėjimas: siekiant tolygaus sėklų sudygimo, augalinės liekanos turi būti paskleistos tolygiai.

Dar vienas veiksnys, turintis įtakos sėklų sudygimo tolygumui, – kombainas. Svarbu, kad kombainas tolygiai paskleistų augalines liekanas, netolygiai paskleistos liekanos, gali tapti rimta netolygaus sėklų dygimo priežastimi. Specialistai žino, kad augalinės liekanos turi būti paskleistos kombaino pjaunamosios pločiu. Taip pat šiaudų sankaupos gali atsirasti kombainų apsisukimo vietose arba vairuotojui sustojus dėl kokios nors problemos ir iškračius liekanas vienoje vietoje. Susidarius liekanų sankaupoms, tose vietose mikroorganizmams reikia daugiau maisto medžiagų jų mineralizacijai, tai reiškia, kad augalams teks nevienodas maisto medžiagų kiekis. Taip pat šiaudų sankaupose bus daugiau ligų sukėlėjų. Sėjant lauke, kuriame netolygiai paskleisti šiaudai, sėjamosios noragėliai neperpjauna šiaudų, sėklos gula tiesiai į šiaudus.

Pastebėjimas: vėžės lauke – gali būti viena iš priežasčių netolygiai dygstančių ir besivystančių augalų. 

Taip pat reikėtų įvertinti transporto paliekamų lauke vėžių įtaką. Lauke dirbančios mašinos keliems metams palieka vėžėse suspaustą dirvožemį, ypač drėgnais metais. Leidžiant lauke dirbančiam transportui važinėti chaotiškai, reikia susitaikyti su mintimi, kad sėklų dygimas nebus tolygus, nes suslėgtose vėžėse noragėliai neįterpia sėklų ir įterptoms sėkloms sąlygos dėl dirvos sutankinimo būna nepalankios.

Facebook komentarai

T Hegvita agro