Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Z. Cironkienė: „Lietuvoje vyrauja prekybos tinklų oligopolija, būtent jie ir diktuoja daržovių augintojams kainas“

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Zofija Cironkienė
Zofija Cironkienė
Printer Friendly, PDF & Email

Praėjusieji metai daržovių augintojams pažėrė nemažai iššūkių. Tačiau, panašu, kad ir šiemet jų laukia daug. Kol kas nuspėti gamtos neįmanoma, bet rengiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai išties neramina. Apie tai pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Kokie buvo praėjusieji metai daržovių sektoriui?

Pilni iššūkių dėl klimato kaitos. Trūko vandens, daržovės skurdo, nepasisavino maistinių medžiagų. Sunkiai sekėsi kovoti ir su kenkėjais. Galima teigti, kad dėl šių bėdų praradome iki 30 proc. derliaus.

Dar vienas sunkumas – karščio bangos, kai temperatūra šokteli virš 30°C. Tai taip pat turėjo neigiamos įtakos augalų augimui. Galų gale, vyraujant karščiams ir pats augalas kitaip elgiasi. Augintojai, kurie augina daržoves pagal aplinką tausojančią sistemą, antroje vegetacijos pusėje negali naudoti herbicidų. Jeigu dėl sausros ir karščių pirmoje pusėje piktžolių augimas buvo sulėtėjęs, tai antroje vegetacijos pusėje jau sužėlė. Todėl susitvarkyti, prižiūrint rankomis, buvo sunku. Daug problemų kilo ir su kenkėjais. Teko nemažai pasukti galvą, ką ir kaip daryti, kad daržovės ne tik augtų, bet ir būtų sveikos. Ypač daug problemų buvo su kopūstinių ir salotinių daržovių kenkėjais, ne visada pavykdavo juos sukontroliuoti.

Ką žada šie metai?

Šie metai taip pat žada nežinomybę ir iššūkius. Kai kurie kalba, kad ir šiemet laukia neįprasta vasara – stigs kritulių, gali ir vėl užklupti ligos, sausros. Trumpesnės sausros, ypač pavasarinės, jau būna bene kiekvienais metais. Tai viena pusė. Kita vertus, augintojams didėja reikalavimai. Labiausiai tai susiję su aplinkosauginiais aspektais. Pvz., mažėja augalų apsaugos priemonių, kurioms alternatyvų mažai. O jeigu jos ir yra, tai šių preparatų kaina žymiai didesnė ir efektyvumas mūsų sąlygomis neaiškus.

Be to, ne visada Lietuvoje juos skubama užregistruoti, nes rinka maža. Vadinasi, augintojams daržovių auginimo kaštai gali išaugti. Tuo tarpu nei supirkėjai, nei galutiniai vartotojai kainų kėlimu nėra suinteresuoti.

Laukia ir naujas ES programavimo laikotarpis, kuriame taip pat tvyro daug nežinomybės. Aplinkosauginė strategija yra labai ambicinga. Su kiekvienu programavimo laikotarpiu jos įgyvendinimas vis sudėtingesnis ir brangesnis. Kol kas sunku suvokti, kas ir kaip bus. Juolab ir finansavimo numatoma mažiau. Žinoma, galima daržoves išauginti žaliau, saugiau, sveikiau. Bet iš tiesų visa tai kainuoja.

Taigi naujuoju laikotarpiu startuos naujoji Žaliojo susitarimo strategija, numatanti veiksmų gaires visoms ūkio šakoms. Viena iš sudedamųjų šios strategijos dalių yra  – „Nuo ūkio iki šakutės“. Ji apims visas maisto tiekimo grandis, tai yra, nuo auginimo (pavyzdžiui, atsakingiau naudoti žemę, augalų apsaugos priemones, vandenį) iki patekimo į vartotojo lėkštę. Be abejo, yra įvairių naujų technologijų. Bet vėlgi viskas atsiremia į kainą.

Rengiamasi ir žemės ūkio skaitmenizavimui. Dabar kone kiekvieną dieną galima apie tai išgirsti. Europoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad iš visų ūkio šakų, žemės ūkis yra labiausiai atsilikęs, mažiausiai skaitmenizuotas. Politikai ramina, kad tik skaitmeninant žemės ūkį, mes galime užtikrinti aukštesnio lygio maisto saugą, efektyvesnį resursų naudojimą, efektyvesnę kovą su klimato kaita, skaidresnę kainodarą ir kt.  Europos Komisija ruošiasi tam skirti daug dėmesio. Kaip tai bus atliekama, iš kokių resursų, kokie bus reikalingi gebėjimai – neaišku.

Taigi šiais metais gali tekti susidurti su iššūkiais dėl augalų sveikatingumo, taupesnio, racionalesnio vandens, žemės, energetinių resursų naudojimo. Be to, reikėtų nepamiršti ir plastiko pakuočių atsisakymo. Tai greičiausiai nusės ant augintojų pečių. Juk būtent jie daržoves rūšiuoja ir fasuoja ūkyje. Tvari maisto sistema prasideda nuo ūkio. Todėl augintojams daugiausia į tai reikės investuoti. Įdomu, koks bus vyriausybės, ES požiūris – ar jie norės padėti, kaip. Kokių specifinių reikalavimų turės ir kiekviena šalis atskirai. Visi šie klausimai dar kybo ore.

O kaip dėl maisto švaistymo?

Neramu ir dėl maisto švaistymo. Paradoksalu – siekiama sumažinti išmetamo maisto kiekį. Tačiau plastiko, vienkartinio naudojimo pakuočių atsisakymas reikš, kad daržoves į prekybos vietas teks transportuoti nefasuotas – pusė jų suvys ir bus netinkamos prekybai. Tad bus išmestos. Ta patirtimi pasidalijo Freshfel posėdyje Vakarų šalių prekybos tinklų atstovai. Kaip reikės suderinti maisto išmetimo mažinimą ir plastiko pakuočių atsisakymą? Taip, Fruit Logistikos parodoje buvo daugybė naujų pakuočių, skaitmenizavimo technologijų, išmanaus laistymo pavyzdžių, tačiau, kas įstengs į visa tai investuoti, ir kas norės daugiau mokėti už dėl šių investicijų pabrangusią produkciją? Klausimų daug, atsakymų mažai, o jau šiemet žadama visus planus ir strategijas patvirtinti.

Ar neišgąsdino šiuo metu atėję šalčiai?

Šalčiai ateina ir vėl praeina. Žinoma, augintojai bando saugotis. Tačiau svarbiausia, kad šalčiai neužgriūtų kovo pabaigoje, kai prasidės ankstyvųjų daržovių sodinimai. Be abejo, ankstyvų daržovių augintojai puikiai išmano technologijas, pavyzdžiui, auginimą po danga. Bet atėję ir užsilaikę šalčiai gali viską apsunkinti ar net pakenkti. Kita vertus, šalčiai šiuo metu gal kiek padėtų kenkėjų atžvilgiu. Mažėjant galimų apsaugos priemonių sąrašui tai aktualu.  

Ką galvojate apie artėjančią naująją Bendrą žemės ūkio politiką bei finansinį laikotarpį? Kas bus, jei finansavimas ūkininkams išties mažės?

Mažėjant finansavimui bus sunku išlaikyti tas pačias ūkininkų pagaminamos produkcijos kainas. Be to, gali sulėtėti ir ūkių modernizavimas. Sunku įsivaizduoti ir tai, kaip reikės įvykdyti visus reikalavimus. Daržovių sektoriuje tai itin sudėtinga. Tad ar nebus taip, jog augintojai tiesiog atsisakys jų auginimo ir pereis prie grūdinių kultūrinių, kur viskas lengviau ir paprasčiau...

Ko galima laukti kalbant apie daržovių kainas – tai yra, tiek ūkininkams, tiek vartotojams?

Kadangi Lietuvoje vyrauja prekybos tinklų oligopolija, būtent jie ir diktuoja daržovių augintojams kainas. Tie, kurie eksportuoja į užsienį, susiduria su bendra situacija ES ir jos rinkoje vyraujančiomis kainomis.  Mūsų šalies rinkoje kainos svyruoja priklausomai nuo to, kiek prekybos tinklai yra pasiruošę ir kiek vartotojai gali mokėti. Ir jeigu pastarieji norės ypač pigių daržovių, pavyzdžiui, po 15 ct ar 20 ct jau parduotuvėje, galimi du variantai. Arba augintojai atsisakys auginimo, arba galutiniai pirkėjai gaus prastą kokybę. Būtent tokias perspektyvas šiandien galima įžvelgti vertinant esamą situaciją ir rengiamus reikalavimus augintojams. Akivaizdu, kad daržovių savikaina augs, o kaip bus su kainomis prekybos vietose, parodys laikas. 

Facebook komentarai