Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Iš žaliajai trąšai skirtų augalų – keleriopa nauda

Autorius: Agroeta
Iš žaliajai trąšai skirtų augalų – keleriopa nauda
Iš žaliajai trąšai skirtų augalų – keleriopa nauda
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, kovo 13 d.) Pagerinti dirvožemį galima ne tik trąšomis, bet ir pasisėjus žaliajai trąšai tinkamų augalų. Tai padarę, pagerinsite dirvožemio vandens, oro ir šilumos rėžimą, praturtinsite jį azoto bei kitomis maisto medžiagomis, sustabdysite ligų ir kenkėjų plitimą. Dirvožemio derlingumo palaikymas ir didinimas yra labai susiję su organinių medžiagų išsaugojimu. Tai itin svarbu ekologiniuose ūkiuose, kur azoto trąšų pasirinkimas nedidelis, o svarbiausias azoto šaltinis gaunamas iš žaliųjų trąšų. Tręšiant dirvožemį žaliąją trąša, skirtingai nei tręšiant mineralinėmis medžiagomis, iš organinių trąšų ir augalinių liekanų maisto medžiagos išsiskiria pamažu, todėl augalai daugiau jų pasisavina, o dirvožemyje nesusidaro atskirų cheminių elementų ir jų junginių perteklius, be to, jie mažiau išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Siekiant išsiaiškinti, kurie augalai turi didžiausią poveikį derliui ir labiausiai praturtina dirvožemį, atliekami tyrimai. Neseniai jie atlikti su netradiciniais augalais: avižomis netikšėmis, persiškais dobilais, bitinėmis facelijomis, saulėgrąžomis ir įvairiais minėtų augalų deriniais. Šie augalai Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. valstybėse auginami žaliajai trąšai. Netradiciniai augalai užaugina kur kas daugiau žaliosios masės negu mums gerai žinomi. Be to, juose gausu eterinių aliejų, apsaugančių pasėlius nuo ligų ir kenkėjų plitimo. Įvairių augalų antžeminė dalis užaugina toli gražu ne vienodą biomasės kiekį. Kiek rūšių augalų mišiniuose bus, lems kai kurių dominavimas – didesni paprastai užgožia mažesnius. Jei žolių mišinys pasirinktas neteisingai, jame pradeda daugėti piktžolių – rietmenių, baltųjų balandų, smulkiažiedžių galinsogų. Atlikus vienarių (vienos rūšies augalo pasėlis) ir mišiniuose auginamų augalų botaninę sudėtį nustatyta, kad daugiausiai žaliosios masės užaugina saulėgrąžos (1,87 kg/ m2). Gerai užderėjo ir bitinės facelijos (0,7 kg/ m2), tačiau avižų netikšių ir persiškų dobilų lapijos derlius nebuvo didelis. Ypač mažai gauta mišiniuose augintų augalų žaliosios masės. Mišiniuose buvo sėjami pašariniai ridikai arba saulėgrąžos. Toks derinys buvo ne visiškai vykęs, nes, užgožus kitus augalus, žaliosios masės gauta vos 0,02 kg/ m2. Menkai mišiniuose augo bitinės facelijos ir persiški dobilai. Taigi, tyrimai patvirtino, kad vienas geriausių sanitarų gali būti beveik visas piktžoles užgožiančios saulėgrąžos. Be to, gauta ir gana daug žaliosios masės. Saulėgrąžas auginant mišinyje su sėjamaisiais vikiais sulaukta dar geresnio rezultato. Siauralapių lubinų ir saulėgrąžų mišinys taip pat buvo  efektyvus. Pašariniai ridikai sėti mišiniuose su siauralapiais lubinais, baltosiomis garstyčiomis, bitinėmis facelijomis, sėjamaisiais žirniais. Jų kiekis mišiniuose sudarė 45– 60 proc. Pašarinių ridikų gautas žaliosios masės kiekis (0,98 kg/m2) taip pat buvo vienas geresnių. Avižos netikšės bandymo laukuose pasėlyje atrodė gražiai, bet žaliosios masės nebuvo daug. Jos užderėjo tik 3880 kg/ha. Dirvožemio fizikinės savybės priklauso nuo organinės medžiagos kiekio jame, augančių augalų šaknyno ir nuo metereologinių sąlygų. Šaknų sistema išpurena žemę. Metereologinių sąlygų įtaka yra kur kas silpnesnė, kai dirvožemyje gausu organinių medžiagų. Kuo daugiau dirvožemyje įterpiama organinių trąšų (mėšlo, žaliųjų trąšų) tuo geriau išsilaiko drėgmė ir poringumas. Agroeta
Facebook komentarai

bas

a