Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žemdirbiai rengiasi protestui: ar ūkininkai šį kartą bus vieningi?

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Neseniai protestavę Prancūzijos ūkininkai reikalavo pagarbos jų darbui.
Neseniai protestavę Prancūzijos ūkininkai reikalavo pagarbos jų darbui.
Printer Friendly, PDF & Email

Įtakingiausias žemdirbių organizacijas vienijančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) kai kurie nariai praėjusį antradienį surengtame neeiliniame posėdyje abejojo, ar pavyks mobilizuoti daug ūkininkų planuojamai protesto akcijai, kuria siekiama priversti valdžią atšaukti numatomus priimti didesnius mokesčius žemdirbiams. Per posėdį vis dėlto nuspręsta ūkininkus sukviesti į Vilnių arba prisijungti prie tuo pat metu organizuojamų akcijų rajonų centruose, kur būtų 5-10 km per valandą greičiu važiuojama traktoriais. Kiek ūkininkų atvyks į Vilnių? O gal bus taip, kad į rajono centrą traktoriumi atvyks tik vienas žemdirbys, neišvengiamai tapsiantis kitų ūkininkų pajuokos objektu? "Agroeta“ apklausė kai kuriuos LŽŪT narius, ką jie norėtų pasakyti ūkininkams, vis dar abejojantiems, ar protesto akcija reikalinga. Ją planuojama surengti lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje.

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas:

Žemdirbių savivalda tiek pajėgi, kiek aktyvūs yra jos nariai. Jei nebus aktyvumo, nebus vienybės, rezultatai bus mažesni arba apskritai jokie. Tad tokiam žmogui, kuris abejoja, ar jam čia verta dalyvauti, ar ne, turėtų būti gėda. Turėtų būti gėda sėdėti nuošalyje ir, jeigu mums pavyks, naudotis kitų iškovotais vaisiais. Yra ir tokių žmonių, kurie sako, kad protesto akcija nepavyks. Bet jei nedarysime nieko, tai nieko ir nebus. Kiekvienas turime suprasti, kad šiandien Lietuvos žemės ūkis stovi Europos kryžkelėje. Jau turime imtis veiksmų, daugiau bendrauti su visuomene, aiškinti jai apie tai, su kokiomis problemomis susiduria žemdirbiai. Juk Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos ūkininkai protestuoja ne dėl to, jog gauna mažesnę paramą, o jie tiesiog tokiu būdu pradeda reikalauti pagarbos žemdirbiui. Būtent ūkininkas užaugina duoną ir visą kitą maistą Europos Sąjungos žmonėms. O tos pagarbos nėra, nes galvojama, kad maistas užauginamas prekybos centrų lentynose, nepagalvojant, koks sunkus darbas lydi to produkto atsiradimą lentynoje.

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas:

„Pirmas dalykas, tai aš paklausčiau tokio žmogaus, ar apskritai jau reikia Lietuvai žemės ūkio? O klausimas visiems žemdirbiams yra vienareikšmiškas – būti ar nebūti. Gaila, kad daug kas iš žemdirbių ta informacija nesidomi, todėl kiekvienas turėtų paskleisti žinią apie protestą. Juk, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmai sušaukia ūkininkus tik į buterbrodinius kursus. Mes gi sakome, kad premjeras žadėjo, jog žemdirbiams mokesčiai nebus didinami, bet iš Vyriausybės atėjo pasiūlymas didinti žymėto dyzelino akcizą iki 81 euro už toną. Padidėjo mokesčių našta „Sodrai“, norima apmokestinti mus už taršą, už vandenį. Valdžia iš ūkininkų nori išlupti viską, ką jie dar turi. O investicijoms pajamų žemdirbiai nebeturi. Lapkričio 7 d. šaukiame asociacijos tarybos posėdį, į kurį nuo kiekvieno rajono turėtų atvykti 6-7 žmonės. Tad per juos mėginsime tą žinią paskleisti. Eisime kalbėtis ir su vietos spauda, kad ji taip pat informuotų. Juk ūkininkas turi suprasti, kad jeigu tie mokesčiai bus priimti, tavęs, kaip ūkininko, nereikės. Tai paskutinė galimybė apsiginti. Karvių belikę 245 tūkst. o kasmet jų po 17 000 išvežama į Lenkiją“.

Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas:

Jeigu ūkininkui viskas gerai, tai toks žmogus gali ir nedalyvauti akcijoje. Bet tokių nežinau, kad būtų patenkintas valdžios vykdoma politika ir požiūriu į kaimą. Vien todėl pernelyg didelės agitacijos nevykdysime. Juk visa koordinacija vyksta rajonuose tarp pieno gamintojų, Lietuvos ūkininkų sąjungos narių. Be to, mintis protestuoti kyla jau „iš apačių“. Žmonės mato, kad mes mėginome kalbėtis su valdžia, bet ji mūsų negirdi. Manome, kad yra nueita per toli, nes jau kyla grėsmė visos ūkininkijos egzistencijai ir ta grėsmė labai rimta. Būtent tas supratimas ir turi būti pas kiekvieną ūkininką.

Facebook komentarai

T Hegvita agro