Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žemdirbių organizacija iš esmės nepritaria veislininkystės įmonių privatizavimo principams

Autorius: Agroeta
Žemdirbių organizacija iš esmės nepritaria veislininkystės įmonių privatizavimo principams
Žemdirbių organizacija iš esmės nepritaria veislininkystės įmonių privatizavimo principams
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) iš esmės nepritaria veislininkystės įmonių UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“ ir AB „Kiaulių veislininkystė“ privatizavimo principams, nes viešas akcijų pardavimas, viešas aukcionas ar viešas konkursas „nėra tinkama pardavimo forma, nes nusako nugalėtojus, kurie viešai pažada sumokėti didžiausią kainą, nekreipiant dėmesio į žemdirbių siekius“.

Tokią poziciją LŽŪT išplatino pirmadienį. Praėjusią savaitę iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės buvo pasiūlyta savaitei atidėti šių trijų įmonių įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą, nes ūkininkai pareiškė nepritarią tokiam privatizavimui. Tikėtina, kad žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šią savaitę šias įmones vėl mėgins įtraukti į privatizuojamų bendrovių sąrašą.  

„Sprendimas privatizuoti veislininkystės įmones taip pat prieštarauja nuostatai dėl gyvulininkystės, kaip prioritetinės šakos, skatinimo ir plėtros“, – teigia LŽŪT pirmininkas Petras Puskunigis.

Pasak jo, vienas iš valstybės tikslų – tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gyvūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius.

„Lietuvoje kontroliuojamų gyvulių mažėja, dėl to silpsta veislininkystės sistema (...) Tam, kad būtų užtikrinta sklandi veislininkystės plėtra, toliau didėtų ūkinių gyvūnų produktyvumas, gerėtų jų veislinė vertė, tikslinga sujungti tos pačios rūšies ūkinių gyvūnų augintojus į vieną pripažintą veislininkystės instituciją. (...) Ypač svarbu kiaulininkystės plėtrai, kai Afrikinių kiaulių maras skaudžiausiai palietė smulkius ir vidutinius kiaulių augintojus, todėl būtinas jų atstatymas, plėtojant Lietuvos kiaulių populiaciją. Tai didžiulis uždavinys AB „Kiaulių veislininkystė“, – neabejoja P. Puskunigis.

LŽŪT įsitikinusi, kad privatizavus minėtas įmones, nebus įgyvendinami iškelti tikslai ir uždaviniai, kadangi bet koks privatizacijos būdas (akcijų perleidimas privačiam subjektui) negali užtikrinti veiklos tęstinumo neribotam laikui.

„Siūlymas išlaikyti veiklą penkerių ar dešimties metų laikotarpiui nėra pakankamas viešam interesui apginti, kadangi po nustatyto termino naujasis savininkas gali keisti veiklą ar jos vykdymo sąlygas, bankrutuoti, likviduoti įmonę, tokiu būdu kyla grėsmė Programos įgyvendinimui bei Lietuvos gyvulininkystės stabilumui ir plėtrai“, – teigia LŽŪT.

Tarybos pirmininkas P. Puskunigis mano, kad privatizuojant įmones gali būti svarstomas koncesijos būdas.

„Šiuo atveju būtų pasitelktas investuotojas, suinteresuotas ne tik veiklos tęsimu, bet ir jos vystymu, nes tai atitiktų jo interesus, galimybės keisti veiklą, veiklos sąlygas yra apribojamos koncesijos sutartimi, – teigia P. Puskunigis. – Pasirinkus kitą nei privatizaciją modelį, valstybė nepraras nuosavybės teise turimo turto, galės ateityje jį susigrąžinti ir iš jo gauti pajamų.

LŽŪT mano, kad Lietuvos strateginių išteklių koncentravimas vienose privačiose rankose kelia grėsmę viešajam interesui, kadangi valstybė neturi svertų įtakoti privatų ūkio subjektą, ko vėlgi padėtų išvengti koncesija. Taip būtų dėl to, kad, kaip minėta, valstybės turtas nebūtų perleidžiamas, o pasibaigus koncesijai – sugrąžinamas valstybei.

Agroeta

Facebook komentarai

T Hegvita agro