Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Žemės dirbimui ir sėjai – galimybių gama

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Destruktyvus žemės dirbimas suardo natūralią dirvožemio būseną. Vytauto Liako nuotr.
Destruktyvus žemės dirbimas suardo natūralią dirvožemio būseną. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Ūkininkai dažnai prašo palyginti arba pakomentuoti skirtingas žemės dirbimo arba sėjos technologijas. Lyginti technologijas sudėtinga, nes jų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo vietos sąlygų. Viename ūkyje gali pasiteisinti viena technologija, o kitame – kita.

Viskas – vienu kartu

Pastaruoju metu ūkininkų tarpe labai paplito juostinė sėja, geriau visiems žinoma kaip strip-till technologija, tai – dirvožemį tausojanti technologija. Purenama reikiamu gyliu dirvožemio juosta, kartu įterpiant trąšas. Sudaromos puikios sąlygos sėklų dygimui ir daigų augimui, nes kokybiškai paruošiamas sėklų guolis. Pravažiavus sėjamajai, lieka nepaliesti tarpueiliai, juose nesuardomi kapiliarai, gerėja augalų aprūpinimas drėgme, o dirvožemis nepraranda struktūros.

Nepajudinti tarpueiliai savotiškai sąveikauja su supurentomis juostomis, tarp jų vyksta maisto medžiagų judėjimas, normalizuojamas dirvožemio mikroorganizmų gyvybingumas, greičiau atstatomas dirvožemio derlumas. Mineralinės trąšos įterpiamos ten kur jos labiausiai reikalingos, prie augalų šaknų. Ši technologija labai tinka augalams su išreikštomis liemeninėmis šaknimis (rapsai, kukurūzai).

Ar tai nauja technologija? Juostinis žemės dirbimas Amerikoje pradėtas taikyti 1965 m. pakitus aplinkos veiksniams. Manoma, kad svarbiausia priežastis buvo, kad taikant minimalų dirbimą arba sėjant tiesiogiai, sunku tinkamai paskleisti augalines liekanas bei reikiamu gyliu įterpti trąšas. Ši technologija labai paplito ir dabar taikoma ne tik Amerikoje, sparčiai plinta Europoje. Ypač populiari strip-till technologija, sėjant kukurūzus, saulėgrąžas, sojas, javus, rapsus ir t.t. 

Kodėl taip populiarėja strip-till technologija? Vienu važiavimu atliekamos 4 operacijos. Formuojamos juostos, įterpiamos trąšos, paruošiamas sėklų guolis, sėjama. Dažnai tenka matyti Europos ūkiuose, kad su šiomis sėjamosiomis rudenį ruošiamos dirvos vasarinių javų sėjai, t.y. dirbama juosta ir įterpiamos trąšos, o pavasarį sėjami vasariniai augalai (kukurūzai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai).

Skinasi kelią

Lietuvoje labiau paplitusi sėja vienu važiavimu, pasirinkimas priklauso nuo dirvožemio savybių. Vyraujant sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiams gali būti tikslinga pasirinkti du važiavimus. Nuo dirvožemio savybių priklauso ir trąšų normų pasirinkimas bei jų įterpimo gylis. Reikia įvertinti, kad lengvuose dirvožemiuose trąšos gali persiskirstyti ir išsiplauti į gilesnius sluoksnius, o sunkesniuose dirvožemiuose galimas maisto medžiagų fiksavimas.

Šios technologijos privalumas, kad supurenama apie 30-33 proc. lauko, o likusi dalis lieka tarsi pūdymas. Nejudintas dirvožemis išsaugo struktūrą ir mikroorganizmų aktyvumą, o svarbiausia – „nepaleidžiama“ dirvožemio drėgmė. Taip pat efektyviai naudojamos trąšos, nebūtina berti pakrikai didelių normų, nes nuo paviršiaus jos nuplaunamos arba dėl sausros neištirpsta ir augalai neįsavina maisto medžiagų.

Vienu važiavimu atliekant kelias operacijas, reikia mažiau degalų, pvz., sėjant su 6 m. sėjamąja ūkyje hektarui sunaudota 18 l degalų. Labai svarbu, kad išlaikomas dirvožemio drėgmės režimas, net sausringu laikotarpiu pasėlis sudygsta tolygiai.

Ūkininkai netruko pamatyti šios technologijos pliusus: vienu važiavimu pilnai paruošiama žemė – taip sutaupoma apie 30 proc. degalų, o panaudojus dirvožemio gerinimo priemones – iki 45 proc. degalų. Trąšos įterpiamos optimaliu gyliu po augalų šaknimis – optimizuojamas augalų tręšimas. Taip pat du trečdaliai lauko lieka kaip pūdymas, o dirvožemis išsaugo natūralų derlumą, nesuardoma mikorizė, mažinama vėjo, lietaus ir šalčio erozija.

Taikantys šią technologiją pastebi, kad labai sumažėja piktžolėtumas, nesudygsta senos rapsų sėklos, o po kviečių pasėjus rapsus užtenka pusės normos herbicidų, naikinant pabiras.

Kaip ir kiekviena technologija, strip-till taip pat turi minusų. Dirbimo metodika reikalauja žinių. Konkrečiu atveju priimantis sprendimą asmuo turi būti pakankamos kvalifikacijos. Strip-till sėjamosios efektyviai dirba su atitinkamo galingumo traktoriais, nes noragėlis darbo metu sminga iki 25 cm., dėl to reikia pasirinkti ir atitinkamą sėjamąją, kad nelūžtų rėmas darbo metu.

Dirbant su strip-till, pageidautina navigacinė sistema, tuomet darbas bus efektyvesnis, galima sėti keliomis pamainomis. Sunkioms ir šlapioms dirvoms strip-till netiks, šiuo atveju reikalingi specifiniai sprendimai.

Norint susidaryti pilną vaizdą apie strip-till technologijos efektyvumą, reikia pažiūrėti į jos naudojimo praktinius rezultatus. Europoje, dirbant su strip-till, daugelio augalų derlingumas vidutiniškai padidėja iki 25 proc. Amerikos fermeriai po trijų metų pastebėjo, kad išlaidos augalų apsaugos priemonėms ir trąšoms sumažėjo vidutiniškai 40 proc. Rudenį paruošus dirvas su strip-til, pavasarį sėją galima pradėti 5-10 dienų anksčiau, taip pat pastebėta humuso didėjimo dirvožemyje tendencija.

Pasirinkti, kas geriausia

Žinome, kad Lietuvoje naudojamos kelios technologijos: no-till, mini-till ir strip-till. Tarp jų bendra tai, kad visos yra minimalaus žemės dirbimo technologijos. Taikant minėtas technologijas, atsisakoma agresyvaus, netgi destruktyvaus žemės dirbimo, reikalaujančio didelių išlaidų.

Taikant destruktyvų žemės dirbimą, prarandamas dirvožemio humusas, blogėja dirvožemio struktūra, skatinama erozija. Perėjus prie netradicinio žemės dirbimo negalima atsipalaiduoti, nes kiekviena technologija – sudėtinga žemdirbystės dedamoji. Reikalinga technika, atitinkanti ūkio struktūrą, reikalingi specialistai, suprantantys žemdirbystės ir augalininkystės specifiką ir gebantys keisti technologijas, keičiantis aplinkos veiksniams. Naivu būtų tikėtis, kad viskas išsispręs atsisakius destruktyvaus žemės dirbimo.

Taikant tiesioginę sėją (No-till) dirvos paviršius mulčiuojamas, sėjama į ražieną. Tiesiogiai sėjami posėliniai augalai arba ūkiuose priimami drąsūs sprendimai ir į posėlinius augalus sėjami žieminiai kviečiai. Taikant tiesioginę sėją labai svarbu teisingai suprojektuoti sėjomainą. Kartais įsivaizduojama, kad tai – pats paprasčiausias sėjos būdas. Deja. Reikalinga speciali sėjamoji.

Sėjant su įprastine sėjamąja į ražienas, dažnai nepasiseka ir tada formuluojama išvada, kad tiesioginė sėja mūsų sąlygomis nepasiteisina. Pasėjus su specialia sėjamąja rezultatas būna kitoks, augalinės liekanos, dengiančios dirvos paviršių, apsaugo dirvožemį nuo erozijos, išsaugoma dirvožemio struktūra, daugėja sliekų, didėja dirvožemio biologinis aktyvumas. Tiesioginė sėja labai efektyvi vyraujant sausiems orams.

Plačiai taikoma minimalaus žemės dirbimo technologija (Mini-till), praktiškai tai – neverstuvinis žemės dirbimas, dirbama iki 35 cm gylio, svarbiausia, kad nesumaišomi dirvožemio sluoksniai. Augalinės liekanos lieka dirvos paviršiuje, bet jų gerokai mažiau nei taikant tiesioginę sėją. Dirvožemis gerai išlaiko drėgmę, sudaromos geros sąlygos humuso formavimuisi. Ypač tinka laukuose, veikiamuose vėjo erozijos. Specialistai mano, kad tai pereinamoji technologija prie tiesioginės sėjos.

Kodėl ūkininkai renkasi supaprastintą žemės dirbimą? Daugelis sako, kad jau nėra kur trauktis, auginamų augalų produktyvumas nedidėja taip sparčiai, sunaudojama daugiau trąšų ir augalų apsaugos priemonių, kasmet mažėja auginamų augalų pelningumas. Viena iš daugelio priežasčių – dirvožemio kietis.

Nestruktūringame ir sutankintame dirvožemyje negali formuotis augalų šaknys, apribojamas vandens ir maisto medžiagų įsavinimas. Augalai fosforą ir kalį naudoja dažniausiai iš viršutinio dirvos sluoksnio, o judrius elementus paima iš gilesnių sluoksnių. Sugadinus dirvožemio struktūrą, viršutinis sluoksnis greitai išdžiūsta ir augalai negali įsavinti maisto medžiagų, vandens paėmimą iš gilesnių sluoksnių gali riboti susidaręs arimo padas.

Norint sumažinti augalininkystės produkcijos savikainą, reikia padidinti augalų produktyvumą, o tai padaryti galima tik priėmus racionalius sprendimus. Skaičiuojantys išlaidas žemdirbiai pradeda nuo žemės dirbimo optimizavimo.

Facebook komentarai