Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemės ūkio bendrovių asociacija metė akmenis į ŽŪM ir smulkius ūkius

Autorius: Agroeta
Žemės ūkio bendrovių asociacija metė akmenis į ŽŪM ir smulkius ūkius
Žemės ūkio bendrovių asociacija metė akmenis į ŽŪM ir smulkius ūkius
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, liepos 19 d.) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) jautriai sureagavo į Žemės ūkio ministerijos sprendimą 100 proc. mažinti tiesiogines išmokas ūkiams, gaunantiems 150 000 eurų išmokas. Pareiškime teigiama, kad tiek su LŽŪBA, tiek su Lietuvos ūkininkų sąjunga šis sprendimas ne tik kad nebuvo derinamas, bet ir tuo siekiama pakirsti prekinių ūkių indėlį į šalies žemės ūkį. „Asociacija niekada nebuvo ir nėra prieš smulkų ir vidutinį verslą. Ji visada yra prieš manipuliavimą žmonėmis, kuris suaktyvėja prieš rinkimus“, – politinį atspalvį tokiam sprendimui pabrėžė LŽŪBA prezidiumas. Pasak jo, ŽŪM paskleidė melagingą informaciją, nes diskusijose su LŽŪBA ir LŪS toks išmokų mažinimo variantas nebuvo net diskutuojamas, nebuvo aptartas šių organizacijų valdymo organuose ir todėl jokio pritarimo būti negalėjo. „Kalba ėjo apie mažinimą iki 10 proc. ir įmonių bei ūkininkų susietumą“, – tikina LŽŪBA. Asociacija teigia, kad ministerija neatsakė į pateiktus klausimus. „Daugiau kaip prieš dvi savaites, LR Seimo komitetui priėmus sprendimą siūlyti Žemės ūkio ministerijai nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 150 000 eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, pateikėme keturis klausimus, į kuriuos jokio atsakymo iki šiol negavome. Todėl tokį sprendimą vertiname kaip neatsakingumą kitąmet įvyksiančių savivaldos, Europos parlamento ir šalies Prezidento rinkimų kontekste“, – rašoma pareiškime. Vienas klausimų esą buvo, kokį ekonominį efektą numatoma gauti, nukreipus iš išmokų mažinimo gautas lėšas smulkiesiems ūkiams, kurių „dauguma iki šiol nemato poreikio vesti buhalterinės apskaitos, kooperuotis, kurti gamintojų grupes“. Tačiau iš tiesų ŽŪM yra suskaičiavusi, kad mažieji papildomai gali tikėtis apie 360 tūkst. eurų paramos per metus. Už šią sumą išeitų vienas naujas kombainas ir dar pora traktorių. Vis dėlto LŽŪBA akcentuoja, jog sumažinimas skaudžiai smogs prekiniams ūkiams ir pirmiausiai gyvulininkystei, kuri laikoma prioritetine šaka. Pasak LŽŪBA, žemės ūkio bendrovės, naudoja tik apie 13 proc. žemės ūkio naudmenų (kurių 3/4 – nuomojama), bet pagamina beveik 30 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos. „Toks sprendimas, viešai deklaruojant prioritetinę svarbą gyvulininkystės ir pieno gamybos sektorių plėtrai, kelia didžiulį nusistebėjimą ir abejones dėl Vyriausybės programos tikslų įgyvendinimo nuoseklumo. Ypač įvertinant tai, kad mažinimas palies moderniausius ir efektyviausius žemės ūkio produkcijos gamintojus, kas savo ruožtu, tikrai neprisidės prie maisto produktų kainų mažinimo ir konkurencingumo eksporto rinkose bei darbo vietų kūrimo regionuose, skurdo kaime mažinimo“, – aiškina asociacija. Ji klausia, kokį apskritai efektą davė smulkiesiems ūkiams jau teikiama ES ir Nacionalinė parama. „Net 39 proc. (apie 50 eurų) didesnės tiesioginės išmokos nei kitiems ūkiams. Iš viso, kaip minėta, 2014-2020 metų laikotarpiui 420 mln. eurų. Tai - ne trupiniai, o dideli pinigai, tik reikia juos tinkamai panaudoti. Tai tiek pat (be 9 mln. eurų), kiek skiriama lėšų visam šio laikotarpio valdų modernizavimui. Net 64 proc. Lietuvos kaimo plėtros programos modernizavimo lėšų skirta smulkaus ir vidutinio ūkio finansavimui. Parama veiklos pradžiai – 40000 eurų su 100 proc. intensyvumu. Taikomas avansinis išlaidų apmokėjimas“, – vardija smulkiems ūkiams teikiamą paramą ir išimtis asociacija. LŽŪBA akcentuoja ir savo indėlį į kaimo bendruomenių gyvenimą. „Bendrovės yra svarbus darbdavys kaimo vietovėse, kuriantis darbo vietas, užtikrinantis skaidrų darbo apmokėjimą bei tinkamą dirbančiųjų darbo ir poilsio režimą. Siekiama, kad darbo ir gyvenimo sąlygos kaimo vietovėse būtų kuo patrauklesnės. Tačiau tam reikia didžiulių pastangų ir lėšų. Kokiais kriterijais vadovaudamasi Žemės ūkio ministerija nusprendė, kad žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių kolektyvų nariai jau pasiekė ir viršijo deramą gyvenimo lygį ir todėl paramą būtina mažinti? Ar kaimo bendruomenėms, švietimo, kultūros ir kitoms įstaigoms žemės ūkio įmonių, ūkininkų parama nebereikalinga? Kiek tai gali padidinti nepamatuotą atskirtį tarp skurstančio kaimo ir miesto didinimo, toliau skatinti emigraciją?“ – klausia žemės ūkio bendrovės. Jos tikina, kad jaunimas, baigęs mokslus, pirmiausiai kreipiasi į žemės ūkio bendroves. „Ar Žemės ūkio ministerija gali pateikti prognozes, kaip sprendimas dėl išmokų mažinimo paveiks žemės ūkio bendrovėse dirbančių jaunų žmonių galimybes ir darbo bei gyvenimo sąlygas?“ – teigia LŽŪBA. Asociacija neabejoja, kad trečius metus iš eilės taikant išmokas pirmiesiems 30 ha, šios lėšos nėra nukreipiamos į gamybą, o paprasčiausiai „pravalgomos“. Asociacija tikina, kad dabar svarbu Lietuvai pasirinkti išmokų mažinimo modelį po 2020 metų. „Agroeta“ primena, kad Europos Komisija siūlo tiesiogines išmokas mažinti jau nuo 60 000 eurų, todėl tikėtina, kad šį sprendimą prekiniai ūkiai vertins kaip laidotuves jų veiklai. Agroeta
Facebook komentarai