Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemės ūkio ministerija: nauji pinigai – nauji startai

Autorius: Steponas GEDVILA
Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, po derybų su socialiniais partneriais ir bus apsispręsta, ar nustatyti tiesioginių išmokų „lubas“ stambiesiems ūkiams, ar elgtis kitaip.
Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, po derybų su socialiniais partneriais ir bus apsispręsta, ar nustatyti tiesioginių išmokų „lubas“ stambiesiems ūkiams, ar elgtis kitaip.
Printer Friendly, PDF & Email

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl to, ar yra teisinga stambiesiems ūkiams mokėti nesumažintas tiesiogines išmokas, žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikina, kad galutinis sprendimas dėl to bus priimtas rudens pradžioje.

Po derybų su socialiniais partneriais ir bus apsispręsta, ar nustatyti tiesioginių išmokų „lubas“ stambiesiems ūkiams, ar elgtis kitaip, nes Europos Komisija (EK) rekomenduoja šalims narėms du pasirinkimus – riboti stambiesiems tiesioginių išmokų dydžius, arba padidinti „pirmiesiems hektarams“ skiriamą paramą.

Neeliminuoja „sofos“ ūkininkų

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 50 proc. iš ES tiesioginių išmokų krepšelio Lietuvoje pasiima 5 proc. stambiausių žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų, likusi dalis tenka kitiems 95 proc. ūkių. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos ūkių struktūrą, į minėtus stambiausius patenka visi daugiau kaip 93 ha (remiantis 2019 m. deklaracijos ir išmokų mokėjimo duomenimis) žemės valdytojai. 80 proc. išmokų gauna 22 proc. ūkių, prie kurių yra priskiriami visi ūkiai, turintys daugiau kaip 15,8 hektarų žemės.

„Tarp tų 5 proc. yra ir žemės ūkio bendrovės, kurios įdarbina daug kaimo žmonių. Be to, jau ne vienerius metus stengiamasi pagelbėti patiems smulkiausiems ūkiams. Lietuva taiko ES mastu didžiausią išmokų perskirstymą, tam skirdama 15 proc. išmokų krepšelio“, – teigė žemės ūkio ministras

ŽŪM duomenimis, 50 proc. ūkių per metus sukuria pridėtinės vertės iki 4 tūkst. eurų. Ekonomistų tvirtinimu, tai labai nedaug. Ministro tikinimu, taip yra dėl Lietuvos ūkių struktūros – labai daug yra „sofos“ ūkininkų, dažnai gyvenančių mieste, kurie realiai žemės nedirba, tik atsiima už ją tiesiogines išmokas. Jiems mokama išmokų dalis esą labai iškreipia statistiką.

„Tiesioginės išmokos negali būti priklausomos nuo gamybos. Esame ne kartą gavę pylos dėl to, jog mokame tiesiogines išmokas tiems, kas realiai nedirba žemės, bet mes negalime reikalauti, kad jie užsiimtų gamyba, o išmokų dydį susieti su pagaminta produkcija. Taip yra visoje ES“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Kaip jau buvo skelbta, tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ateinančiame finansiniame laikotarpyje augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal formulę, kol 2027 metais sieks 215 eurų už hektarą.

Yra keli pasirinkimai

Žemės ūkio ministro A. Palionio tvirtinimu, ateinančiam finansiniam laikotarpiui vidutiniams tiesioginių išmokų dydžiams Lietuvoje įtakos turės tai, kad tiesioginių išmokų krepšelis buvo apskaičiuotas įvertinus 2016 metų deklaracijos duomenis (Lietuvoje buvo deklaruojama 2 850 tūkst. ha dirbamos žemės), o šiemet deklaruota jau 2 937 tūkst. ha. Todėl ir gautas tiesioginių išmokų „vokas“ bus padalytas didesniam hektarų kiekiui, tad ir vidutiniai išmokų dydžiai, tikėtina, bus mažesni.

„Europos reglamentas leidžia įvairiai spręsti problemas, kad vietos po saule užtektų visiems. Yra ir pirmųjų hektarų schema, nereikėtų pamiršti ir to, jog dalis tiesioginių išmokų „voko“ skiriama ir jaunųjų ūkininkų paramai ir susietajai paramai“, – aiškino ministras.

Anot jo, dabar yra taikomos didesnės išmokos (palyginti procentinę dalį nuo viso tiesioginių išmokų krepšelio tarp skirtingų ES šalių) už pirmuosius 30 ha, kurias gauna ir smulkieji, ir vidutiniai ūkiai. Svarstoma pirmųjų hektarų schemą didinti iki 50 ha (tuomet tarp visų ūkių laimėtojų būtų tik tie, kurie valdo mažiau kaip 103-105 ha, t. y. apie 96 proc. ūkių subjektų). Toks papildomas rėmimas apimtų ir smulkius, ir vidutinius šeimos ūkius, nes, ministro teigimu, analizuojant pagal pelningumą, šeimos ūkiai iki 10 ha Lietuvoje išlieka pelningi, o nuo 10 iki 100 ha susiduria su finansiniais sunkumais.

A. Palionio pastebėjimu, Lietuvos žemės ūkyje iš vieno ha kuriama pridėtinė vertė yra gana maža, todėl yra būtina galvoti apie priemones, kurios skatintų pačiuose ūkiuose gaminti didesnės pridėtinės vertės galutinį produktą. Tokiam skatinimui taip pat lėšos turėtų būti skirtos iš tiesioginių išmokų krepšelio.

„Sprendimų gali būti įvairių ir daug – ir nuo ‚viršaus“ nuimti, ir nuo „apačios“ daugiau išdalyti. Tokios yra ir EK rekomendacijos. Dabar turime jau galutinius skaičius ir beliko tik viską sudėlioti į savo „lentynėles“ bei žiūrėti, kaip pasiskirsto paramos proporcijos. Tik tuomet bus apsispręsta dėl galutinių sprendimų ar bus nustatomos „lubos“, ar elgiamasi kitaip. Tai turėtų paaiškėti dar rugsėjo mėnesį“, – tikino žemės ūkio ministras.

 

a

Facebook komentarai