Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žemės ūkio ministerijos Lietuvoje nereikia

Autorius: Dr. Bernaras IVANOVAS
Bernaras Ivanovas
Bernaras Ivanovas
Printer Friendly, PDF & Email

Kam valstybėms vyriausybės ir ministerijos? Tai strateginių politinių idėjų, visuotinio gėrio realizavimo instrumentas. Valstybėje, kur seniai veikia sisteminė korupcija, ministerijų klerkai skirti tik „politinės priedangos operacijoms“. Jų metu bandoma „išsukt“ svarbiausius veikėjus nuo bet kokios atsakomybės, o taip pat organizuoti taip vadinamus viešuosius pirkimus ar konkursus. Be jų būtų neįmanoma „įsisavinti“ biudžeto ar europinių lėšų.

Tokioje situacijoje nereikia nei partijų, nei realių koalicijų, nei vyriausybės programų ar strategijų. Visa tai praranda bet kokią prasmę, kadangi tai yra visuomenės interesas.

Korumpuotų politikų tikslai visiškai priešingi. Pirmiausia, prisidengiant nuolatiniu melu, jiems reikia išlikti valdžioje. Tuo tikslu pajungiamas tiek valstybės, tiek teisėsaugos aparatas.

Faktinio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) likvidavimo istorija šią situaciją labai gerai iliustruoja. Kas žymi ministerijų aktyvumą sisteminės korupcijos sąlygomis? Ją ženklina nuolatiniai skandalai bei klerkų atžvilgiu keliamos bylos. Kaip taisyklė, tos bylos reikalingos ne teisingumo įtvirtinimui, bet vienos grupės statytinio pakeitimui kitos grupės atstovu.

Ką gi mes matome žemės ūkio srityje? Akivaizdu, jog žemės ūkio srities galios centras yra kažkur kitur (ne ministerijoje ir net ne Seimo Kaimo reikalų komitete). Tai gali būti kultūros komitetas, o gal kokia nors užmiesčio pirtis ar medžiotojų namelis. Akivaizdu viena, kai iš ministerijos patyliukais išnešant ministro politinį lavoną ir paskiriant kitą. Ir viskas gerai. Niekas nekelia jokio skandalo, nors ministerija yra de facto politiškai mirusi.

Pati ŽŪM perkėlimo istorija, manyčiau, galėjo būti jos politinio sunaikinimo plano dalimi. Kam reikalinga papildoma struktūra, kuri kelia nepatogumų valdžios elitui (ypač svarbiausiam Lietuvos ūkininkui)? Čia reikalingos įvairios prievaizdų ir licencijavimo tarnybos, kurių vienintelė paskirtis yra aptarnauti reikiamų klientų interesus. Kitaip tariant, sisteminė korupcija formuoja savo institucinį tinklą, kurio iškabos neturi nieko bendra su turiniu: parašyta ministerija, o ten tušti koridoriai, parašyta „kultūros komitetas“, o ten sėdi koks krivis.

Visuomenė kažkodėl dėjo viltis į naują Prezidentą. Juk jis turi idėjų, iškėlė gerovės valstybės vėliavą. Ką gi, pagaliau mes žinome, ką tai reiškia. Iš esmės yra pasiūlyta atimti iš vieno ubago lazdą, ją perlaužti pusiau ir duoti gabalus jau dviem ubagam. Juk valdžia žmogų myli ir jam nieko negaili?

Baigiant galima konstatuoti, jog sisteminės korupcijos augimas yra atvirkščiai proporcingas formalizuotos politikos daliai. Kuo jos mažiau, tuo korupcija didesnė. Žinoma, aukštas korupcijos lygis būdingas visoms postsovietinėms respublikoms, tačiau Lietuvoje mes stebime procesą, kurio kitur Europoje kol kas nematėme (išskyrus Rusiją), tai yra situaciją, kai valstybės institucijos naikinamos jau ne tik de facto, bet ir de jure. Šiuo požiūriu sugalvotas „veidrodinės ministerijos“ vaizdinys yra puiki iliustracija korumpuotai kreivų veidrodžių karalystei.

Facebook komentarai

T Hegvita agro