Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žemės ūkio technikos pasirinkimas – nauja prieš naudotą

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Praėjusiais metais Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema paskelbė, kad du trečdaliai traktorių ir apie 40 proc. kombainų, eksploatuojamų Lietuvos žemės ūkyje, yra 25 metų ir senesni. Ši statistika byloja, kad ūkininkai yra linkę pirkti naudotą techniką. Kodėl? Ar tai naudinga ir apsimoka? Ir jeigu ši tendencija nesikeis, kokia ateitis laukia šalies technikos parko? 

Mažesnė kaina negarantuoja kokybės

Pirmasis, o neretai ir svarbiausias kriterijus renkantis žemės ūkio techniką – kaina. Nauji traktoriai ar kombainai kainuoja ne pigiai. Visgi mokama kaina turi ir tam tikrą pridėtinę vertę, kurią suteikia visi gamintojai ir jų atstovai Lietuvoje.

Tai techninis aptarnavimas, draudimas, remontas, palankios galimybės techniką įsigyti išsimokėtinai ir t. t. Dar vienas reikšmingas niuansas – patikimumas.

Pavyzdžiui, naujas traktorius negesdamas gali atlaikyti ne vieną darbymetį. Be to, net praėjus 2–3 metams nuo įsigijimo jo vertė rinkoje pernelyg skausmingai nenukrinta. Vis dėlto didelė kaina lieka didele kaina, kurios kai kurie ūkininkai sau negali leisti. Su tuo sutinka ir „DOJUS group“ vykdantysis direktorius Audrius Kavaliauskas.

„Lyginant su vakarais, Lietuvoje išryškėja didesnė atskirtis tarp didelių, stambių, modernių ūkių ir mažų bei palyginti ekonomiškai silpnų. Todėl pirmieji daugiau investuoja į naujas mašinas, kartais net modernesnes nei naudojamos Vakaruose. Tuo tarpu vidurinė klasė neturi pakankamai finansinės galios joms įsigyti ir dairosi į naudotą techniką“, – sako A. Kavaliauskas.

Be to, pasak pašnekovo, Lietuvoje daugiausiai ir skatinama paramomis įsigyti naują techniką. „Deja, maži ūkiai ne visada atitinka keliamus reikalavimus. Tenka iš Vakarų pirkti naudotas ir gana senas – 15–20 metų mašinas“, – teigia A. Kavaliauskas.

Pigesnės naudotos technikos įsigijimas gali atrodyti lyg pasisekimas ar laimėjimas. Bet šis įspūdis dažnai išblėsta vos įsibėgėjus darbymečiui.

„Žemės ūkio technika niekada negenda stovėdama garaže. Jos patikimumas atsiskleidžia dirbant“, – įsitikinęs UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis. Jis pabrėžia, kad naują techniką įsigijęs ūkininkas nors ir sumoka daug, gavęs 3 metų garantiją gali nesukti galvos dėl išlaidų remontui, jeigu jo prireiks.

R. Trainaitis mano, kad vargu ar kai kurie ūkininkai įsivaizduoja, kiek kainuoja pigios, tačiau senos naudotos technikos remontas. Pavyzdžiui, traktoriaus pavarų dėžės tvarkymas gali atsieiti ir 5 000 – 6 000 Eur. Tad jeigu pats traktorius kainavo nedaug, brangus remontas gali ir piktinti, ir sukelti apmaudą. „Gaila, kad pyktis nukreipiamas į remonto darbuotojus, o ne seną laužą pardavusį pardavėją“, – teigia R. Trainaitis.

Kita medalio pusė

Beveik drąsiai galima teigti, kad senos naudotos technikos vienintelis privalumas ir lieka kaina. Technologine pažanga ji negali varžytis su nauja žemės ūkio technika. Ir tai stipriai veikia tiek rezultatus, tai yra derlių, tiek galiausiai aplinkos apsaugą bei pačią valstybę.

R. Trainaitis abejoja naudotą techniką pardavinėjančių įmonių ir prekeivių skaidrumu.

„Valstybė negauna jokių mokesčių – nei pelno, nei PVM. Mūsų šalis juk išlaikoma iš mokesčių. Todėl visi, kurie juos moka, prisideda kuriant socialinę gerovę visiems piliečiams“, – įsitikinęs R. Trainaitis.

UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius atskleidžia, kad naudotos senos technikos rinkoje dažniausiai cirkuliuoja grynieji pinigai, kuris tik didina „šešėlinės“ ekonomikos mastą.

Didele dėme senos naudotos technikos eksploatavime tampa ir aplinkos apsaugos klausimas. Šiuo metu, kai visas pasaulis daug kalba apie klimato kaitos stabdymą, automobilių ir žemės ūkio technikos gamintojai nuolat diegia vis griežtesnę deginių emisiją. R. Trainaitis įsitikinęs, kad „reikėtų apmokestinti visą žemės ūkio techniką, kuri dirba daugiau kaip 20 metų, nes jų taršos lygį sunku suvokti“.

Duobę iškasė valstybė?

Kalbinti pašnekovai atskleidė, kad tam tikra prasme duris naudotai senai technikai atvėrė pati valstybė.

„Didžiausia kvailystė, kuri buvo įgyvendinta Lietuvoje, yra tai, kai dalis Europos Sąjungos paramos lėšų buvo skirta įsigyti seną žemės ūkio techniką. Ir jeigu gerai pamenu, reikalavimas buvo senesnė negu 7 metai. Tai sunkiai protu suvokiama. Paramos pinigai, kurie iš principo turėtų būti skirti modernizacijai ir pažangai, buvo išdalini metalo laužo atvežimui“, – kalbėjo „DOJUS group“ vykdantysis direktorius A. Kavaliauskas.

Šį leidimą praėjusiais metais suteikė Žemės ūkio ministerija. Skelbiant reikalavimus smulkiųjų ūkių paramos gavimui buvo nurodyta, kad galima prašyti lėšų senesnių, nei 7 metų, traktorių įsigijimui. Tiesa, jie privalėjo turėti galiojančią techninę apžiūrą.

Tokiu ministerijos sprendimu stebėjosi ir R. Trainaitis. „Europos pinigai ištaškomi senų kibirų pardavimui“, – griežtai nukirto jis.

Jam antrino ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. „Niekas neparduoda to, kas veikia ir dirba gerai. Paprastai atsikratoma laužais. Ir Lietuva pasiryžusi dar tam skirti finansavimą“, – teigė P. Puskunigis.

Pašnekovas pridūrė, kad šis sprendimas prasilenkia ir su aplinkosauginiais tikslais. „Nonsensas. Valstybė leidžia finansuoti labai senos technikos įsigijimą, kuri tikrai aplinkai daro žymiai daugiau žalos, nei nauja, ir ketina dėl tos pačios priežasties apmokestinti pastarąją“, – piktinosi P. Puskunigis.

Jį stebina kad valstybė, planuodama nustatyti taršos mokestį, elgiasi visiškai nelogiškai. Esą numatoma apmokestinti taršos mokesčiu naują žemės ūkio techniką, o ne senąją.

Draugystė (ne)galima

„DOJUS group“ vykdantysis direktorius A. Kavaliauskas pabrėžė, kad iš tiesų naudotos technikos rinka egzistuoja net ir pažengusiose bei išsivysčiusiose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tik vienintelis skirtumas nuo Lietuvoje susiformavusios rinkos – jose cirkuliuoja naujesnė naudota technika.

Nepaisant to, tai neužkerta kelio modernizacijos procesui. Pasak A. Kavaliausko, ji vyksta ir beveik 20 metų gana sparčiai.

Pašnekovas neabejojo, kad kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje šalia naujos technikos rinkos ir toliau egzistuos naudotos technikos rinka. A. Kavaliauskas vylėsi, kad pastaroji rinka šiek tiek evoliucionuos – žmonės nebepirks itin senos technikos, kuri skaičiuoja 30 metų.

„Pastaruosius penkerius metus gana sėkmingai vystosi nedaug naudotos technikos pardavimai. Mes ir patys suteikiame tokią paslaugą klientams, kurie yra pas mus pirkę naują techniką. Tai yra siūlome ją pasikeisti į dar naujesnę, o šiek tiek senesnei ieškome naujų šeimininkų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių įsigyti naujos neturi galimybių“, – sakė A. Kavaliauskas.

Jis įsitikinęs, kad ateityje tokia mažai naudota technika bus prieinama didesnei ūkininkų daliai. Specialistai įsitikinę, kad ES paramą galima būtų skirti ir 2-3 metus naudotai žemės ūkio technikai, bet ne senesnei.

Facebook komentarai

T Hegvita agro