Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Žemės ūkis 2030: ar suspėsime su pokyčiais?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2030 m. žemės ūkyje įvyks novatoriški pokyčiai, kurie sukels revoliuciją visame žemės ūkio sektoriuje. Svarbiausi pokyčiai žemės ūkyje prognozuojami šie:

• Nauji augalai, atitinkantys naujas mitybos tendencijas;

• Inovatyvūs sprendimai kovojant su klimato kaita;

• Naujos technologijos, kurios greitai taps prieinamos kiekvienam ūkiui.

Pažiūrėkime, kaip žemės ūkio gamyba pasikeis per ateinantį dešimtmetį.

1) Ekologinis ūkininkavimas ir naujos tendencijos

Naujos mitybos tendencijos daro vis didesnį poveikį ūkininkavimo praktikai. Ant žmonių stalo daržovių kiekis didėja, mažėja gyvulinės kilmės maisto vartojimas. Žmonės pradeda teikti pirmenybę kokybei ir įvairovei, o ne kiekybei.

Remiantis Europos Sąjungos ataskaita, pastaraisiais metai vartotojai tampa vis reiklesni savo maistui, o tokie klausimai kaip sveikata, maistinės savybės, kilmė, tvarumas ir gyvūnų gerovė įgyja lemiamą reikšmę.

Nauja paklausa daro lemiamą įtaką auginamoms augalų veislėms, auginimo būdams ir gyvulininkystei. Neabejotina, kad tam tikri rinkos sektoriai, pavyzdžiui, ekologiškų produktų, per ateinantį dešimtmetį labai augs.

Susirūpinimas dėl klimato kaitos taip pat paskatins tam tikras gamybos praktikas, kurios reikalaus papildomų išlaidų. Tačiau su kai kuriais iš šių pokyčių susijusias didesnes išlaidas kompensuos aukštesnė produktų pridėtinė vertė.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. Europos žemyne žemės ūkiui skirti plotai sumažės 178 mln. hektarų. Pasėliai augs lėčiau nei anksčiau, nors sėklų atrankos ir tvarkymo pažanga vis tiek padės ūkininkams pasiekti gerų rezultatų.

2) Kova su klimato kaita

Klimato kaita lemiamai pakeis žemės ūkio produktų gamybos metodus, veikiant tokiems veiksniams kaip krituliai, temperatūra ir dirvožemio kokybė. Todėl turime pradėti spręsti šiuos pokyčius taikydami tam tikras naujas gamybos ir verslo strategijas.

Europos aplinkos agentūros klimato kaitos ataskaitoje pateikiamos kai kurios rekomendacijos, visų pirma, gamybos pokyčių taikant tiksliojo ūkininkavimo įrankius, kurie pagerina gamybą ir optimizuoja trąšų ir augalų apsaugos chemikalų naudojimą. Taip pat rekomenduojama auginti javus, atsparesnius karščio ir šalčio bangoms, sausrai ir kenkėjams. Norint apsaugoti dirvožemį, žiemą reikėtų naudoti dengtus pasėlius ir pan. Kitos Europos aplinkos agentūros rekomendacijos ateinančiam dešimtmečiui apima drėkinimo optimizavimą, tvarią gamybą šiltnamiuose ir geresnius pašarus gyvuliams.

3) Naujos technologijos žemės ūkiui

Galiausiai, technologijos žengia milžiniškais žingsniais į priekį, o rezultatai jau dabar matomi. Per pastaruosius kelerius metus tapome daugybės naujų technologijų diegimo liudininkais. Per ateinantį dešimtmetį tikimasi daugiau futuristinių technologijų – galėsime pamatyti, kad mūsų laukuose klajoja robotai ir dronai, kurie vis tiksliau renka duomenis ir rūpinasi mūsų pasėliais. Tręšimą, ravėjimą ir net derliaus nuėmimą valdys dirbtinis intelektas, o naujos kartos robotai taip pat galės pasiūlyti, kaip optimizuoti gamybą ir padidinti pasėlių derlių. Žemės ūkio dronai jau dabar naudojami  žemės ūkio versle. Tikėtina, kad dėl sudėtingos įrangos ateityje jais bus galima masiškai naudoti žemės ūkyje, greitai ir tiksliai purkšti pasėlius, neeikvojant daug chemijos.

Duomenų rinkimas taip pat bus integruotas su palydovinėmis pasėlių stebėjimo sistemomis, kad viskas būtų visada kontroliuojama ir būtų surinkta išsami informacija, kad prireikus būtų galima greitai imtis veiksmų.

Tačiau naujosios technologijos yra ne tik skaitmeninės mašinos ir įrankiai. Genų inžinerija vaidins labai svarbų vaidmenį. Visi esame susipažinę su GMO. Tačiau naujos veisimo technologijos iškyla į pirmus uždavinius žemės ūkiui. Naudojant genomo redagavimo techniką tam tikroms augalų genų dalims modifikuoti, jau dabar galima gauti naujų augalų veislių, kurios būtų produktyvesnės ir atsparesnės.

Taigi kyla klausimas, ar Lietuvos ūkininkai suspės žengti kartu su naujomis tendencijomis?

Facebook komentarai

bas

a