Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žieminiai rapsai auga, tik ar taip kaip norime?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Rapsų auginimas, žieminiai rapsai, dirvožemio priežiūra

Kaip įvertinti visus rapsų auginimo ypatumus ir netapti nepalankių meteorologinių sąlygų ar kitų veiksnių įkaitais? Žieminiai rapsai nereiklūs šilumai, sėklos pradeda dygti 1°C temperatūroje, tačiau norint, kad sėklos sudygtų per 3 – 4 dienas, reikalinga 14 – 17°C oro temperatūra. Augalai vegetuoja 5 – 6°C temperatūroje, rudens vegetacija gali tęstis prasidėjus naktinėms šalnoms. Svarbiausias veiksnys augalų peržiemojimui – tinkamai išsivysčiusi lapų rozetė, šaknies kaklelio skersmuo 0,8 – 1,5 cm, tokie augalai gali pakęsti šaltį iki - 15 – 18°C. Labai svarbus augalų pasiruošimui žiemai veiksnys – sėjos laikas ir augalų augimo intensyvumas iki rudens vegetacijos pabaigos. Kad susiformuotų žiemai pasiruošę augalai, reikalinga atitinkama efektyvių temperatūrų suma, rapsai nuo sudygimo iki rudens vegetacijos pabaigos turi surinkti 650 – 800°C.

Augintojai žino, kad rapsams reikia parinkti derlingus dirvožemius, nederėtų sėti rapsus į dirvožemius, kurių humusingumas nesiekia 1,5 proc., bet ne visuomet tai pavyksta, dėl to ne vienam augintojui tenka nusivilti. Norint auginti rapsus mažiau derlinguose dirvožemiuose reikia atitinkamų žinių.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių rapsų produktyvumą – dirvožemio apsirūpinimas augalams prieinamomis maisto medžiagomis. Atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio sunkumo priemoliuose, kurių fosforingumas ir kalingumas buvo iki 150 mg/kg dirvožemio, rapso sėklų derlingumas siekė 4,3 t/ha, o dirvožemiuose, kuriuose augalams prieinamo fosforo ir kalio buvo virš 200 mg/kg dirvožemio, vidutinis sėklų derlingumas viršijo 5,3 t/ha. Dėl to neatsitiktinai augintojai, pabrangus trąšoms, pradėjo naudoti ir kitas priemones, gerinančias augalų mitybą. Vienas iš kasmet populiarėjančių technologinių sprendimų – mikrobiologinių preparatų naudojimas.

Šiemet ne vienam augintojui stresą sukėlė po sėjos praėjusios liūtys, stiprus lietus suplūkė dirvos paviršių, o augalai reagavo į susidariusį deguonies deficitą. Kai kurie augintojai reagavo labai greitai ir kartu su augalų apsaugos priemonėmis išpurškė huminių rūgščių bei mikrobiologinius preparatus, didinančius dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą. Augalų augimą sulėtino ir kartu su pertekliniu vandeniu į šaknų zoną patekę dirvinio veikimo herbicidai, įžvalgūs augintojai kartu su herbicidais išpurškė specialią lipnią medžiagą, neleidusią herbicidams išsiplauti. Tačiau visa tai tik detalės, dabar reikia priimti racionalius sprendimus ir nekomplikuoti augalų būklės prieš žiemą. Priežiūros darbus reikės koreguoti ne tik dėl dirvos drėgmės, bet ir dėl atvėsusių orų, kintant augalų vystymuisi, atitinkamai reikia keisti ir priežiūros schemas. Gal nereikės galvoti apie dviejų augimo reguliatorių naudojimą, o reikės spręsti, kaip pagerinti augalų apsirūpinimą maisto medžiagomis prieš žiemą, kad augalai šaknyse sukauptų kuo daugiau cukrų.

Pirmiausiai augintojus neramina pasėlio tankumas, nes yra įvairių atvejų. Apibendrinant eilės metų stebėjimus, galima formuluoti šias išvadas: rudens vegetacijos pabaigoje radus vidutiniškai 18 - 20  augalų kvadratiniame metre, peržiemojo 93 proc. augalų, o sėklų derlingumas siekė 4,8 t/ha, buvo metų, kad esant tokiems rodikliams, derlingumas tesiekė 3,0 t/ha. Pasėlyje rudenį nustačius vidutiniškai 30 augalų/m², peržiemojo vidutiniškai 84 proc. augalų, o sėklų derlingumas siekė 4,7 t/ha. Didesnio tankumo rudenį (35 – 40 augalų/m²) pasėliuose, vidutiniškai peržiemojo 66 proc. augalų, o sėklų derlingumas siekė 3,5 t/ha. Manome, kad nereikia labai pergyventi dėl retesnių ar tankesnių rapsų pasėlių, reikia stebėti augalus, vertinti aplinkos veiksnius ir priimti teisingus sprendimus, patirtis rodo, kad viską sprendžia augintojo įgūdžiai ir, žinoma, meteorologinės sąlygos.

Šiuo metu rapsų būklė labai skirtinga: matome augalų, turinčių 9 lapus, ir augalų vos spėjusių suformuoti 2 – 3 lapus. Šiuo atveju labai svarbu nepadaryti grubesnių klaidų, reikia įvertinti, ko reikia augalams: ar pirmiau paskatinti augimą, o tada spręsti apie reguliatorių naudojimą, ar palaukti ir derinti augimo reguliatorius su kitomis priemonėmis. Augalams turint 6 lapus, pradedami naudoti augimo reguliatoriai, daugelis augintojų augimo reguliatorius derina su fitohormonais bei mikrobiologiniais preparatais, atsižvelgiant į augalų būklę pridedama amino rūgščių bei būtinų lapų trąšų. Purškimo tikslas – veikiant augalų hormonų sistemas pristabdyti viršūninio pumpuro stypimą aukštyn, stimuliuoti asimiliatų kaupimąsi ir judėjimą į šaknis, didinti sausųjų medžiagų kiekį augaluose, inicijuoti šaknų augimą, ypač smulkiųjų. Po pirmojo purškimo reikia stebėti augalus ir priimti reikiamus sprendimus, pvz., pernai rudenį, panaudojus augimo reguliatorių derinyje su fitohormonais, nereikėjo antrojo trumpinimo, augalai buvo suformavę daugiau kaip 15 lapų, bet viršūninis pumpuras nepakilo aukščiau 1,7 cm.

Šiuo metu svarbiausia tinkamai įvertinti augalų būklę ir pasirinkti tinkamiausius preparatus, klaidų ir eksperimentų, siekiant aukščiausio šių augalų auginimo rentabilumo, nederėtų daryti.   

Facebook komentarai