Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žolinė – vasaros pabaigos, gamtos turtų ir derliaus šventė

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žolinė, kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė, minima jau labai seniai, ji švęsta gerokai iki mūsų krikšto. Protėviams buvo labai svarbu žinoti, kaip baigėsi derlingasis metas, kokius savo užaugintus ir gamtos atseikėtus turtus pavyko susikrauti į savo aruodus. Žiemą viso to labai prireiks. Šią dieną svarbu prisiminti ir natūralių pievų svarbą.

Negausi daržo ir laukų derliaus įvairovė mūsų protėvius skatino gyventi išradingai – rinkti viską, kas galėtų maitinti ar gydyti. Taip ryšuliuose džiūdavo kmynai, medinėse rėčkose raičiojosi riešutai, ant karšto krosnies pado kaisdavo grybai ir uogos – tokiam paruošimo būdui nereikėjo nei cukraus, nei druskos.

Viskas, ką savo šeimai pavykdavo surinkti, buvo dovana. Kaip už visa tai nedėkoti – štai ir radosi šventė su žolynais, su javų varpomis. Ji buvo švenčiama tuo metu, kai jau buvo galima įvertinti dovanas. Mūsų laikų Žolinė – tų senųjų švenčių palikimas.

Šiai metais minint žolinių šventę labai svarbu yra pakalbėti apie NATŪRALIŲ PIEVŲ SVARBĄ IR KODĖL JAS REIKIA SAUGOTI.

Dabartinės pievos Baltijos regione atsirado dėl savotiškos žmogaus ir gamtos bendrystės. Gyvulių ganymas ir šieno pjovimas užtikrino pievų palaikymą, neleido joms užželti krūmais ir medžiais bei galų gale – tapti mišku.

Dar prieš aktyvų žmogaus įsikišimą tokius pievų lopinėlius ir atvirą kraštovaizdį palaikydavo stambūs laukiniai žoliaėdžiai (arkliai, taurai).

Gamtiniu požiūriu, PIEVŲ EKOSISTEMOS YRA VIENOS TURTINGIAUSIŲ PASAULYJE. Nors tropiniuose miškuose, didesniuose nei 50 m2, aptinkamas didžiausias augalų rūšių skaičius, tačiau mažesniuose plotuose laimi pievos!

Vos tik įžengę į pievą žmonės dažniausiai mato tiesiog žolę. Tačiau, atidžiau patyrinėjus, galime pamatyti, jog toji žolė yra sudaryta iš daugelio augalų rūšių. Lietuvoje pusiau natūralios pievos yra namai 550 žydinčių augalų rūšių, iš kurių 70 yra nykstančios ir įtrauktos į Raudonąją knygą. O kur dar samanos, asiūkliai, paparčiai! Kai kurios pievų buveinės yra ypatingai turtingos, pavyzdžiui, Lietuvos botanikai viename kvadratiniame metre ganomos pievos suskaičiavo net 70 augalų rūšių.

Pievos yra BUVEINĖS GYVŪNAMS.

Tūkstantmečius  PIEVOS  BUVO  NAUDOJAMOS NAMINIŲ GYVULIŲ ŠĖRIMUI tiek žalia žole sezono metu, tiek šienu šaltuoju periodu.

Kita pievų nauda – VAISTINIAI AUGALAI. Kuo įvairesnės pievos, tuo didesnė tikimybė, kad jose rasite sveikatai naudingų rūšių.

Niekas   nepasaldina   gyvenimo   labiau, nei  natūraliose,  įvairių  augalų  pilnose  pievose  surinktas  BIČIŲ  MEDUS.

Ar žinojote, kad kai kurie pievų augalai gali būti naudojami kaip NATŪRALŪS TEKSTILĖS DAŽAI? Pavyzdžiui, paprastoji jonažolė (Hypericum   perforatum)   dažo   raudona   bei   ruda spalvomis.

PIEVŲ AUGALAI SAVO ŠAKNIMIS  SUTVIRTINA  DIRVOŽEMĮ  bei  saugo  jį  nuo  erozijos  (dirvožemio  dalelių  praradimo  vandeniui  jas  išplaunant  ar  vėjui  išpustant).

Pievos teikia ir kitą, su vandeniu susijusią naudą – VALO VANDENĮ NUO KIETŲ DALELIŲ, maistmedžiagių ir kitų komponentų. Tai leidžia mums džiaugtis švaresniu paviršiniu vandeniu.

Pievos, tai  –  SVARBI  KULTŪRINIO  KRAŠTOVAIZDŽIO  DALIS.

Taigi ar saugosime pievas kartu?

Facebook komentarai