Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Žvyrkeliams asfaltuoti ir keliams tiesti pinigų yra, bet neūkiškos savivaldybės juos grąžina į biudžetą

Autorius: Daiva BALČAITYTĖ
Žvyrkeliams asfaltuoti ir keliams tiesti pinigų yra, bet neūkiškos savivaldybės juos grąžina į biudžetą
Žvyrkeliams asfaltuoti ir keliams tiesti pinigų yra, bet neūkiškos savivaldybės juos grąžina į biudžetą
Printer Friendly, PDF & Email

Susisiekimo ministerija birželį paskelbė, kad kaimo keliams asfaltuoti šiemet papildomai skyrė 10 mln. eurų. Didžioji dalis savivaldybių jau pasirašė su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) finansavimo sutartis, tačiau nėra garantuotos, jog iki metų galo suspės atlikti darbus. Birželį pasikeitusios viešųjų pirkimų taisyklės gerokai prailgino projektavimo ir rangovų parinkimo procedūras, tad kai kurios savivaldybės gali neįsisavinti net ir didžiosios dalies vietiniams keliams prižiūrėti ir remontuoti skirtų lėšų. Dėl blogų kelių skundus rašantys gyventojai nežino, kad savivaldybės ir anksčiau „nerasdavo“ kur padėti tam skirtų pinigų. 

Dar tik rengia projektus

Kovo pabaigoje susisiekimo ministras vietiniams keliams prižiūrėti ir remontuoti savivaldybėms paskirstė 112,7 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Birželį papildomai paskirstė dar 10 mln. eurų žvyruotiems keliams asfaltuoti.

Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos yra valstybės dotacija savivaldybių biudžetams. Ji paskirstoma pagal Vyriausybės ir susisiekimo ministro nustatytą tvarką. Dėl Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų panaudojimo savivaldybės pasirašo sutartis su programą įgyvendinančia LAKD.

Iki rugpjūčio 6 d. finansavimo sutartis su LAKD pasirašė 43 iš 55 šalies savivaldybių. Tačiau tai nereiškia, kad joms pavyks panaudoti gautas lėšas.

Daugiau nei 1,5 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos šiemet sulaukusi Šilalės savivaldybė suplanuotų asfaltavimo darbų kaimo keliuose dar beveik nepradėjo. Dėl savivaldybių rinkimų ir užsitęsusio vietinės valdžios formavimo vėlavo patvirtinti kelių, numatytų remontuoti šios programos lėšomis, sąrašą. O birželį pasikeitusios viešųjų pirkimų taisyklės ilgam sustabdė visus darbus.

Dabar Šilalės savivaldybė dar tik skelbia konkursus kelių kapitalinio remonto projektavimui ir pasirašinėja sutartis su projektuotojais. Kol jie įvykdys savo įsipareigojimus, prasidės ruduo. O tada reikės laiko rangos darbų konkursų sąlygoms parengti, skelbti konkursus, laukti pasiūlymų, skirti laiko apskundimui.

Kaimo kelių asfaltavimui vėlus ruduo – ne pats geriausias laikas, o ataskaitas apie panaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas LAKD savivaldybės turi pateikti iki gruodžio 15 d.

Iš 900 tūkst. eurų, skirtų Šilalės savivaldybės vietinių kelių kapitaliniam remontui, kol kas panaudota tik apie 84 tūkst. eurų, daugiausiai – pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Vasario 16-osios iki Šilo gatvės įrengimui. Nė vienas suplanuota asfaltuoti žvyrkelio atkarpa kelininkų technikos dar nesulaukė.

Juodainių kaimo Žibintų ir Lygumų gatvių rekonstrukcijos projektas dar tik pradėtas daryti, o Bokštų kaimo gatvės projektavimas dar net nepradėtas – tebevyksta viešųjų pirkimų konkursas.

Papildomų pinigų nelaukė?

Šilalės valdžia nuolat girdi ne tik gyventojų, bet ir mokyklinių autobusų vairuotojų  priekaištus dėl neįmanomai sugadintų kaimo kelių. Vienintelis pasiteisinimas – trūksta lėšų žvyrkeliams asfaltuoti. Tačiau įsisavinti visas skirtas lėšas, atrodo, šiemet valdininkams gali būti per sunku.

Juo labiau nelauktos buvo papildomos lėšos. Bet Šilalė jų gavo - LAKD dviejų kaimų gatvėms asfaltuoti paskyrė 163 tūkst. eurų. Laukuvos seniūnijos Vabalų kaimo Paršežerio gatvės kapitaliniam remontui papildomai skirta 71 tūkst. eurų, o Pajūrio seniūnijos Kalniškių kaimo Bijūnų gatvės – 92 tūkst. eurų.

„Tikėtina, kad dalį lėšų teks grąžinti“, – neslepia Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius. Vabalų kaimo Paršežerio gatvės kapitalinio remonto projekto savivaldybė dar nėra parengusi. O be jo jokie darbai negalimi.

Abiejų kaimų gatves buvo planuojama remontuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, tad dabar šioje programoje atliks 163 tūkst. eurų. Šilalės savivaldybės administracija galėjo iškart kviesti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirstančią komisiją ir pagal jos  nurodymą rengti gegužės mėnesį patvirtinto objektų sąrašo pakeitimus, tačiau kai delsia ir rajonui vadovaujantys politikai, niekur neskuba ir už kelių priežiūrai skirtų lėšų panaudojimą atsakingi valdininkai.

Susiginčijo dėl skaidrumo

Šilalės meras Algirdas Meiženis tvirtina, jog kelių remontas nevyksta dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl valdininkų kaltės. Anksčiau savivaldybės administracija skelbdavo vieną viešųjų pirkimų konkursą – projektavimui ir rangos darbams. Šilalės meras mano, jog taisyklių pakeitimas išgelbės savivaldybę nuo papildomų išlaidų. Užbaigiant objektą visada atsirasdavo nenumatytų darbų, jiems atlikti reikėdavo skirti lėšas iš savivaldybės biudžeto.

„Kad to išvengtume, viešųjų pirkimų taisyklėse atsirado nuostata, jog nepriklausomi projektuotojai parengia projektą, o tada skelbiamas konkursas pagal parengto projekto sąlygas. Tai esminė nuostata, leidžianti išvengti korupcijos pasireiškimo“,– įsitikinęs A. Meiženis.

Visiškai priešingai mano buvęs savivaldybės administracijos direktorius Raimondas Vaitiekus. Jo nuomone, kai rangovas pats parengia projektą, darbai vykdavo greičiau, o juos atliekančios įmonės vadovai negali aiškinti, kad kažkas kažko nenumatė.

„Kai projektuoja viena, o darbus atlieka kita įmonė, lengva reikalauti papildomo finansavimo. Tokia yra mano 20 metų valstybės tarnyboje patirtis“, – sakė R. Vaitiekus.

Nepanaudotos – lieka fonde

LAKD Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas pripažįsta, kad savivaldybės darbus pradeda planuoti tik tada, kai pamato, kiek lėšų skirta. Ir tai nėra gerai.

„Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos savivaldybėms sumokamos tik už atliktus darbus, todėl jei skirto finansavimo nepanaudoja, lėšos lieka Kelių priežiūros ir plėtros programoje“, – portalui „Agroeta“ paaiškino E.  Tamariūnas. 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinės reikšmės kelių skyriaus vedėjos Neringos Kryževičienės duomenimis, pernai savivaldybės nepanaudojo 1,8 proc. lėšų. Visus skirtus pinigus sugebėjo panaudoti tik dešimt savivaldybių, todėl Kelių priežiūros ir plėtros programos fonde liko per 2,5 mln. eurų.

Kai kurios savivaldybės už likusius pinigus galėjo suremontuoti ne vieną kilometrą vietinių kelių. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė nepanaudojo kone penktadalio skirtų lėšų – net 328 tūkst. eurų. Kretingos savivaldybė nerado kur galėtų išleisti 325 tūkst. eurų.

Plungės savivaldybei „atliko“ 16 proc. skirtų lėšų – beveik 300 tūkst. eurų. Visagino savivaldybė „sutaupė“ 118 tūkst. eurų, o Pagėgiai nepanaudojo 106 tūkst. eurų.

Panaši padėtis buvo ir 2017 metais, kai liko nepanaudota beveik 3,2 mln. eurų. Ir tada „pirmavo“ Klaipėdos rajono savivaldybė, palikusi nepanaudotus beveik 452 tūkst. eurų. Dešimtadalio vietiniams keliams prižiūrėti skirtų lėšų atsisakė lėšų Kretingos savivaldybė, grąžinusi 219 tūkst. eurų. 

Beveik visas 2017-2018 m. vietiniams keliams prižiūrėti ir remontuoti skirtas lėšas panaudojo tik Alytaus miesto, Jonavos, Biržų, Radviliškio, Utenos, Zarasų, Šalčininkų rajonų, Birštono ir Kalvarijos savivaldybės.

Facebook komentarai

T Hegvita agro